Jaunosios kartos režisierius Gyorgy Palfi (San Sebastjano kino festivalio prizas už geriausią debiutą) mėgina suderinti vaidybinį ir dokumentinį kiną. Drama jau apkeliavo daugiau nei 80 tarptautinių festivalių. Filme kartu su keliais profesionaliais aktoriais vaidina vieno Vengrijos kaimo gyventojai. Originaliame kūrinyje apsieinama be jokio teksto, tačiau pateikiama ištisa garsų simfonija, prasidedanti prie kelio sėdinčio ir nieko neveikiančio senuko žagsėjimu.
Gražiame gamtos kampelyje įsikūrusio kaimo kasdienę idiliją nutraukia keistų žmogžudysčių serija. Vienas po kito nužudomi kaimo gyventojai - tačiau ne bet kokie, o „nenaudingi“ visuomenei žmonės - ligoniai, bedarbiai, senukai, benamiai...
Iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusios scenos - skrenda vabzdžiai, pienininkas atveža supirktą pieną, gyvūnai užsiima sau įprastais reikalais, bitininkas kopinėja medų, močiutė gamina skanų guliašą - vėliau susilieja į pritrenkiančią visumą. Galbūt todėl kino apžvalgininkai lyg susitarę filmą rekomenduoja žiūrėti ne vieną kartą.
Filmas pavadintas režisieriaus specialiai sugalvotu žodžiu „Hukkle“, reiškiančiu senuko žagsėjimo ritmą.
7.2
100%
36
