CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 11 (124) savaitė

Sveiki, cinema.lt skaitytojai,

Kinas ne visada skirtas pramogauti, kartais jis – būdas kalbėti ar prisiminti. Avangardinio kino korifėjaus Jono Meko naujasis filmas apie Lietuvai lemtingus 1989-1990 metus jau pristatytas pasauliui, parodydamas kaip Lietuvos kovą už nepriklausomybę matė pasaulio žiniasklaida. Šis dokumentinio kino darbas liko beveik nepastebėtas Lietuvoje, kur karaliauja diskusijos apie krizę ir artėjančius rinkimus. Tačiau šalia jų visada lieka laiko kinui – gražiai kino centre “Skalvija” besisukančiam Tarptautiniam moterų filmų festivaliui “Šeršėliafam”, ar artėjančiam “Kino pavasariui” su viliojančia tarptautine programa, kurioje vietos bus ir naujausių lietuviškų filmų premjeroms, kurių išvysime net šešias. “Kino pavasaris” parodys ir Matteo Garrone “Gomorą”, filmą, pastatytą pagal to paties pavadinimo Roberto Saviano dokumentinį romaną, kurį progą paskaityti turi ir Lietuvos skaitytojai. Gero kino mėgėjams, bandantiems pabėgti nuo bukinančios Holivudo produkcijos duris atveria Ozo kino salė – “Prisukamas apelsinas” ir amžina diskusija apie gėrio ir blogio šaknis, diskusija, kurioje kalbama jaunatviško maišto kalba, ir kuri įdomesnė ir prasmingesnė nei nusibodusios laikraščių antraštės. Panevėžio kino centre “Garsas” – Lenkų kino savaitė, paneigianti mitą, kad įdomus ir retas kinas prieinamas tik sostinės gyventojams. Ir nors šis dūzgiantis kino pasaulis yra retai rodomas televizoriaus ekranuose, jis egzistuoja, ir kartu kviečia visus norinčius tapti jo dalimi. Nedidelis žvilgsnis į ateitį ir kovo 19 d. startuojančią “Kino pavasario” programą, kurią nuosekliai apžvelgti savaitės apžvalgos nepakanka. Vis dėlto, rinktis filmus reiktų pradėti jau iš anksto, nes festivalio salėse jau keli metai nori sutilpti daugiau žmonių, nei tą leidžia techninės galimybės, tad iš anksto įsigytas bilietas tik palengvins žiūrovo dalią. Matyt gražus sutapimas, kad “Lūšnynų milijonieriaus” triumfas, privertęs pasaulį kiek kitaip pasižiūrėti į Indiją, sukėlė tikrą susidomėjimo bangą, o “Kino pavasaris” šiemet žiūrovams siūlo programą “Indijos spalvos”: galbūt jos ne visada bus tokios, kokias norime matyti, ypač po stebuklingos “Lūšnynų milijonieriaus” istorijos, tačiau jos ne mažiau taikliai (gal net taikliau, nes pasakoja apie Indiją indų akimis) pristatys šią kontrastų šalį. “Atradimų” programą rekomenduojame kino festivalio GALA mėgėjams, suprantantiems, kad geras kinas nėra etiketė, o istorija. Programos lyderiai - “Užšalusi upė”, “Tiulpanas” – pristatantys kitokias kino istorijas nei esame įpratę matyti. Dar toliau siūlys nueiti “Drąsi vizija”, pristatanti filmus, kuriuose riba tarp balto ir juodo išnyksta. Festivalis kaip visada siūlo pamatyti ir tuos filmus, kurie jau apdovanoti kitur – “Gomora”, “Imtynininkas”, “Valsas su Baširu” pasižymi ypatinga kokybe, patrauklumu, tačiau ir įdomiu požiūriu į pasakojamas istorijas – gyvenimai juos gyvenančiųjų akimis, kur kamera tik padeda įamžinti vaizdą. Klasikos mėgėjams – Federico Fellini filmų retrospektyva, kuri visa yra verta išskirtinio dėmesio. Šią savaitę tradicinį kino teatrų repertuarą papildė viena komedija, vienas fantastinis filmas ir viena dokumentinė juosta. Norėtųsi pradėti būtent nuo pastarosios: “Purpurinis sparnas: flamingų paslaptis” nėra filmas pramogai – jame nerasime įprasto kulminacijos, intrigos, veikėjų – tačiau kartu tai yra pats geriausias filmas pamąstymui ir stebėjimui. Nuostabaus grožio vaizdai ir garsai suteikia galimybę pabėgti nuo miesto šurmulio. Nereikia bijoti tylos, nereikia bijoti ir to, kad negalėsite draugams papasakoti siužeto – “Purpurinis sparnas: flamingų paslaptis” yra dovana tiems, kurie ieško poilsio ir ramybės. “Marlis ir aš” yra filmas su šuniu ir su Jennifer Aniston. Tai yra komedija. Tai yra dar viena istorija, kaip šuo keičia žmones. Tai yra dar vienas filmas, kuriame J. Aniston bando atrodyti miela ir kartu vaidinti. Vienintelis filmo privalumas – neblogai iliustruotas pliusų ir minusų sąrašas tiems, kurie planuoja įsigyti šunį. “Stebėtojų lyga” matyt galime pavadinti filmu, kuris nepašoko aukščiau bambos: sukurta pagal didelio populiarumo sulaukusį komiksą, jis apsiribojo tik paveikslėlių sujungimu ir pavertimu kino filmu, deja, prarandant originaliame komikse užšifruotas prasmes ir simbolius. Judanti iliustracija, kuri be abejonės patiks visiems, kas mėgsta “Žmogaus-voro” filmus. Gražios savaitės su kinu.