CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 12 (176) savaitė

Sveiki, cinema.lt lankytojai,

Kai politikos padangėje niaukiasi nesutarimų ir apkaltų debesys, gatvėse vis dar laikosi sniegas, kai pavasario laukimo nukamuoti Lietuvos piliečiai pyksta ant sinoptikų, o šie gali kaltinti nebent globalinį atšilimą, kai pasaulyje vyksta karai ir teisiami karo nusikaltėliai, kai finansiniai sunkumai parklupdo ne tik žmones, bet ir valstybes, pagaliau kai dėl saulės trūkumo pradedame dažniau pastebėti blogus, o ne gerus dalykus, į Lietuvą atkeliauja “Kino pavasaris”. Anokia čia šventė – pasakytų kai kas – juk kiną Lietuvoje rodo ištisus metus, ir dėl sumaniai planuojamų repertuarų nepritrūksta nei gerų romantinių komedijų, nei judrių veiksmo filmų, nei vieno kito kruvino “siaubiako” – ką gi “Kino pavasaris” pasiūlyti gali tokio, ko dar nematėme? Iš tikrųjų, festivalis pirmiausiai skirtas tiems, kuriems tradicinio repertuaro nepakanka, kurie smalsiai žvalgosi, kas vyksta prestižinių kino festivalių užkulisiuose, pagaliau tiems, kurie ieško įdomių ir netradicinių istorijų, kurių Lietuvos kino teatruose nematome taip dažnai. Šiemet festivalio programoje labai daug įdomybių, vertų dėmesio, todėl šios savaitės kino apžvalga skiriama “Kino pavasario” programai apžvelgti.

Kaip ir kasmet, penkioliktojo festivalio “Kino pavasaris” repertuare žiūrovų lauke net kelios programos. Konkursinėje programoje, pavadintoje “Nauja Europa – nauji vardai” – aštuoni filmai iš naujųjų Europos Sąjungos šalių, kurių autoriai – jauni kūrėjai. Filmuose nevengiama aštrių temų – lenkų juostoje  “Rusų-lenkų karas” vaizdžiai pristatoma pokomunistinės Lenkijos kasdienybė – visuomenės susiskaldymas, psichologinės ir socialinės problemos, slegiančios paprastus žmones. Apie panašias problemas kalba ir bulgarų juosta “Rytų pjesės”, kurioje jaunų žmonių patiriami sunkumai ir iššūkiai staiga įgauna naujas spalvas – nesulaukus pagalbos laiku galima sužlugdyti ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių gyvenimus. Čia gražiai dera ir I. Miškinio juosta “Artimos šviesos” – vienos nakties kelionėje bandymas surasti ir suprasti save tampa lemtingu įvykių trijų žmonių gyvenimuose. Apie Europos žaizdas priims kroatų filmas “Juodasis būrys”, pasakojantis kas vyksta paskelbus taiką – kariuomenei, ypač slaptiems dariniams, tai tik ženklas, kad reikia slėpti pėdsakus. Juokui – vėl puikus rumuniškas filmas “Policija, būdvardis”, sąmojingai pašiepiantis sustabarėjusius įstatymus ir nelanksčias specialiąsias tarnybas, primindamas, kad visų įstatymų centre yra žmogus. Retro stiliaus ir istorinių filmų mėgėjams – čekų drama “Užtarėjas”: antro pasaulinio karo fone Prahoje gyvenančio žurnalisto bandymas išgelbėti žydę žmoną nuo deportacijos, titaniškos pastangos prisitaikyti prie okupantų rėžimo, ir kvaila klaida, į pavojų pastačiusi visą šeimą.

Matyt daugiausiai dėmesio susilauks programa “Festivalių perlai”. Kaip jau tapo tradicija, “Kino pavasaryje” turime progos išvysti geriausius pastarųjų metų filmus, pripažintus tarptautinių festivalių žiuri, apdovanotus ne vienu prestižiniu apdovanojimu. Sąrašo viršuje – Argentinos režisieriaus Juan Jose Campanella juosta “Paslaptis jų akyse”, gavusi “Oscarą” kaip geriausias užsienio filmas. Juostoje persipynusios dvi istorijos – išgalvotoji kriminalinio detektyvo pašlaptus ir neištirta žmogžudystės byla. Pastaroji detektyvą veda vis giliau į paslapčių liūną, kuriame galbūt slypi atsakymas. Itin graži ir humanistiška istorija pasakojama filme “Aš taip pat” – ja primenama, kad meilės ir supratimo poreikis vienija mus visus, o tikriems jausmams netrukdo ir tokie nepasirenkami dalykai kaip Dauno sindromas. Filmas emociškai itin paveikus, todėl nenuostabu, kad jis tapo ir “Kino pavasario” atidarymo vakaro juosta. Daug minčių sukels ir prancūzų juosta “Sveiki atvykę” – pabėgėlių iš rytų laimės paieškos Prancūzijoje – išsvajotoje laisvės ir lygybės žemėje – ne visada baigiasi taip, kaip buvo svajota. Ši juosta buvo itin palankiai sutikta Prancūzijoje, kurioje, nepaisant revoliucijos įdiegtų lygybės idealų, nelegalių emigrantų klausimas ne visada sprendžiamas teisingai. 

“Meistrų” programos viršuje – M. Haneke ir jo filmas “Baltas kaspinas”. Kino kritikų teigimu, tai buvo realiausias pretendentas į “Oscarą”, tačiau, nors jo ir negavo, gali džiaugtis kitais įspūdingais apdovanojimais, tarp jų ir “Auksinė palmės šakele” iš saulėtųjų Kanų kino festivalio. Juodai baltoje juostoje – vieno Bavarijos kaimelio gyvenimas lemtingais metais prieš Pirmo pasaulinio karo pradžią. Filme lėtai atskleidžiami nesuvokiami  ir gąsdinantys visuomenės polinkiai į žiaurumą, susvetimėjimą, apgaulę. Jų pasekmės, nors jaučiamos ne iš karto, režisieriaus teigimu, gali būti ir nacių atėjimas į valdžią. Ar  ši interpretacija paaiškina istoriją  spręsti paliekame žiūrovui.

“Kino pavasario” programa – spalvinga ir didelė, todėl siūlome detalesnei analizei skirti kiek daugiau laiko.

Smagaus pavasario su kinu.