CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 18 (182) savaitė

2010-04-30

Sveiki, cinema.lt lankytojai,

Šią savaitę palydime balandį, kuris šiemet buvo ne itin pavasariškas, ir su viltimi žvelgiam į gegužę – gal ir Lietuvą pagaliau aplankys pasiilgta šiluma ir prasidės vasaros sezonas. Gegužės laukiame ir todėl, kad Viduržemio jūros pakrantės mieste Kanuose vėl šurmuliuos kino festivalis, kuris, pasibaigus žvaigždžių paradui raudonuoju kilimu, paliks kino mėgėjams pluoštą filmų – geriausių, įdomiausių, keisčiausių, vertų dėmesio ir diskusijų visus ateinančius metus. Sušilę orai pradžiugins ir naujomis kino žiūrėjimo erdvėmis – beveik visuose Lietuvos miestuose vyks kino po atviru dangumi seansai, kuriuose dažniausiai siūloma susipažinti su kino klasika.

O šią savaitė klasika dvelkia kino centrą “Skalvija” repertuaras, kuriame sukasi prancūzų kino kūrėjo Louis Malle’o, kartu su J. Cousteau laimėjusio “auksinę Palmės šakelę”,  darbai – juostos “Iki pasimatymo, vaikai” ir “Atlantic city”. Pastarasis filmas – prancūziškai amerikietiška komedija su trilerio elementais, filmas, kuris siūlo pasijuokti iš gyvenimo situacijų jose surandant pozityvių dalykų. Juosta “4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos” – dar vienas Kanų festivalio laureatas, trumpam sugrįžęs į didžiuosius ekranus. Filme pasakojama viena diena socialistinėje Rumunijoje – jauna mergina ryžtasi nelegaliam abortui, o jos draugė tuo pat metu rūpinasi ligone ir sprendžia asmenines problemas. Sukrečiantis filmo realizmas pasireiškia paprastumu – mechanizuoti veiksmai beveik neišduoda personažų emocijų, tačiau taisyklių ir draudimų suvaržytoje šalyje vykstančios asmeninės dramos, nors ir lieka nežinomos visuomenei, ją pamažu žaloja. Ne veltui šis filmas prieš du metus tapo žiūrovų mėgstamiausia “Kino pavasario” festivalio juosta.

Didžiuosiuose kino ekranuose šią savaitę toliau sukasi N. Mikhalkovo filmas “Saulės nualinti: pasipriešinimas”. Po pirmosios savaitės žiūrovų reakcijos įvairios: vieni vertina autentiškumu dvelkiančią filmo atmosferą, tikroviškai pavaizduotus karo baisumus, spalvingus antraplanius veikėjus ir kraują stingdančias mūšio scenas, kiti priekaištauja režisieriui dėl neįtikinamos istorijos ir tuštokų pagrindinių veikėjų charakterių. Vieningos nuomonės tikrai nėra, tačiau tiems, kurie matė pirmąją “Saulės nualinti” dalį tęsinys gali pasirodyti mažiau dvasingas. Vis dėlto – žmogiškas smalsumas tikrai negali atsispirti pagundai sužinoti, kas atsitiko mėgstamiems charakteriams, net jei jie ir praradę dalį savo žavesio, todėl smalsumo vedini pažiūrėti šią juostą turite. 

Šią savaitę kino teatruose pradedama demonstruoti komedija visai šeimai “Auklė Makfi ir didysis sprogimas”. Niekas nė nebando paneigti, kad auklės Makfi personažą įkvėpė legendinė Merė Popins, atskirdusi su skėčiu ir apvertusi šeimos gyvenimą aukštyn kojom. Jos “pusseserė” auklė Makfi antro pasaulinio karo metasi Anglijos kaime bando ištiesti pagalbos ranką jaunai moteriai Izabelei ir jos vaikams bei giminaičiams. Magijos ir sumanumo pagalba ji sugeba padėti šeimai rasti pusiausvyrą ir ištverti sunkius išbandymus, kad finale vėl pajustų meilės jėgą. Istorija tokia nuspėjama ir girdėta, kad gali kilti klausimas, kodėl šią juostą verta žiūrėti? Pagrindinis argumentas – puikūs aktoriai, smagūs pokštai ir filmas vaikams apie jų bendraamžius ir aukles, kurios ne tik tvarko namus, bet ir ugdo vaikus. Puiki juosta visai šeimai.

Didžiosios Britanijos vaizdų galima pasižiūrėti ir kitoje savaitės premjeroje – filme “Dorianas Grėjus”. Vienintelio rašytojo O. Waild’o romano ekranizacijos kino pasaulyje ne naujiena, tačiau šį kartą filmo kūrėjai pasirenka kiek kitokią perspektyvą, nukrypdami nuo knygos tik tam, kad paryškintų pagrindinę romano mintį – egzistencinį klausimą, kokia yra amžinos jaunystės vertė. Ar kaina, kurią už tai reikia mokėti, nėra per didelė? Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti ne tik Doriano Grėjaus, net ir kitų filmo veikėjų lūpomis XIX a. Londone. Bus įdomu.

Gražios ir šiltos savaitės su kinu.