Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Pavasarį laisvomis minutėmis traukiame į kaimus ir sodus, prisiminę meilę žemei kruopščiai sodiname pomidorus ir petražoles, o vakarais racioną gardiname kepsnių ant grotelių kvapais. Tai – vasaros idilės pradžia, teikianti atgaivą ir kūnui, ir sielai. Tačiau žmogus jau yra toks padaras, kad be kultūros jam ištverti sunku – žinia, Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje ne gamtos grožį tyrinėjo -, todėl siūlome nepamiršti kino pasaulio, kuris dabar kaip niekad sujudęs. Lietuvoje laukiame “Auksinės gervės” apdovanojimų – šiemet renginys žadamas itin iškilmingas. Kino mėgėjai gali kiek paliūdėti, jog ne visus nominuotus filmus turėjo progą pamatyti – nekantriai laukiamas Šarūno Barto “Eurazijos aborigenas” dar nerodytas didžiuosiuose ekranuose, o ir kiti nominuotieji filmai tik labai trumpai sukosi kino teatruose. Galbūt, atsižvelgdami į vis didėjantį susidomėjimą lietuvišku kinu, kino teatrai dažniau jį įrašys į mėnesio repertuarus.
Vis dėlto, pagrindinis žvilgsnis dabar krypsta į Kanus, kur šurmuliuoja pats prestižiškiausias kino festivalis pasaulyje. Jame šiemet lankosi ir geriausia metų aktore išrinkta Edita Užaitė, planuojanti į Kanų linksmybes įsisukti pasipuošusi dizainerio J. Statkevičiaus apdarais. Kiek apmaudu, kad konkursinėje festivalio programoje neišvysime nė vieno lietuviško filmo, tačiau gali pasidžiaugti, kad kartu su Kanais jau galime aptarinėti ir vieną labiausiai apkalbėtų festivalio filmų – R. Scott’o “Robiną Hudą”.
Robinas Hudas – vienas žinomiausių viduramžių herojų, dar vaikiškose knygelėse ir animaciniuose filmukuose pristatomas kaip nenuilstamas kovotojas už vargšų ir nuskriaustųjų teises ir gerąjį karalių Ričardą, kuriems kenkia regentas princas Džonas. Robinui Hudui padeda linksmieji Šervudo girios vyrukai, iš kurių žinomiausi yra brolis Tukas ir Mažasis Džonas, o visi žygiai skiriami gražiajai Marion. Toks riteriškas Robino Hudo paveikslas R. Scott’o netenkino. Jis drąsiai atsisako visko, ką žinojo iki šiol, ir perkuria visiems žinomą istoriją, nevengdamas nei istorinių aplinkybių aiškinimo, nei daug šalutinių charakterių įvedimo. Rezultatas – filmas sudėtingas ir tamsus, jame daug kovos scenų, mūšių, yra net pilies šturmas. Robinas Hudas – nebe žaliai apsirengusi geroji miškų dvasia, o pavojingas maištininkas, idealistas, savo asmeninėje kovoje matantis ir visos Anglijos gerovę. Galima pykti ant R. Scott’o, kad visiems žinomą istoriją jis pavertė sunkiai beatpažįstamu pasakojimu apie kovą dėl valdžios. Kita vertus, režisierius nevengia cituoti paties save – Robino Hudo charakteris stebėtinai panašus į Maksimo iš “Gladiatoriaus” personažą, o ir istorijos pasakojimo būdas privers ieškoti panašumų. “Robinas Hudas” nėra filmas apie tai, ką mes jau žinome, tai juosta apie Robiną Hudą, kurio mes nepažįstame. Bet susipažinti verta.
Juosta “Serafina” – tikra istorija apie vieną garsiausių moterų dailininkių – Serafiną iš Senlio. Iki keturiasdešimties metų ji dirbo nedideliame miestelyje kaip namų tvarkytoja – kilusi iš neturtingos šeimos ji nuo mažų dienų pati pelnėsi duoną, ir tik laisvalaikiu slapta tapydavo margus paveikslus. Netikėtai atrasta žymaus kolekcininko Uhde’o, Serafina patyrė ir pripažinimą, ir panieką. Jos kūrybą nutraukė Didžioji Depresija, o vėliau – psichinė liga, visam laikui uždariusi ją nuo pasaulio. Serafinos palikimas - dideli spalvoti paveikslai, įvertinti tik po jos mirties. M. Provost’o juosta padėjo ją iš naujo atrasti, o pagrindinį vaidmenį sukūrusi aktorė Yolande’a Moreau už įtikinamai sukurtą vaidmenį buvo apdovanota jau antra Cezario statulėle. Filmas “Serafina” tikrai patiks visiems tikrų istorijų ir prancūziško kino mėgėjams.
Dar vienas filmas, kurio nerekomenduojame praleisti – komedija “Le concert”. Juostoje pasakojama komiška istorija – pagyvenęs dirigentas, kuriam kažkada neleista išvykti koncentruoti į Paryžių, vėl gauna progą įvykdyti savo svajonę. Tiesa, kvietimas koncertuoti Paryžiuje skirtas ne jam, o ir jis pats tėra pagalbinis scenos darbuotojas, jo kolegos – seniai nebegroja, tačiau noras išpildyti svajonę yra didesnis už kliūtis. Prasideda nuotaikingas pasiruošimas didžiajam koncertui, kuris prajuokins ne vieną žiūrovą.
Gražios ir šiltos savaitės su kinu.