CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 22 (186) savaitė

Sveiki, cinema.lt lankytojai,

Šiemet Kanų kino festivalis nežėrėjo žvaigždėmis – gal todėl, kad festivalyje svarbesni turi būti filmai, o ne žmonių apdarai. Kita vertus, kino mėgėjai pastebi, kad festivalis nesuspindo ir filmais. Žinoma, didiesiems Holivudo studijų kūriniams atstovavo režisieriaus R. Scott‘o „Robinas Hudas“, kuris  tik privertė prisiminti prieš daugiau nei dešimtmetį pasirodžiusios juostos „Narsioji širdis“ sėkmę. Tačiau kino mėgėjai pripažįsta, kad šiųmetinė programa blanki – joje nėra nei tokių optimizmu alsuojančių juostų kaip „Jūros gelmėse“ ar „Skafandras ir drugelis“, nei sukrečiančių realybės vaizdinių, kuriuos matėme filmuose „Gomora“, „Baltas kaspinas“ ar skandalingame Lars von Trier „Antikriste“. Šiemet daugiausiai vietos užėmė mistika, dvasiniai ieškojimai ir Azijos kinas – filmui „Dėdulė Bunmi, kuris prisimena praeitus gyvenimas“ atiteko „Auksinė Palmės Šakelė“, o vaidmuo Irano kino korifėjaus A. Kierostami juostoje „Sertifikuota kopija“ geriausios aktorės apdovanojimą atnešė J. Binoche. Didysis festivalio prizas atiteko prancūzų juostai „Apie dievus ir žmones“, pasakojančiai tikrą istoriją apie vienuolių įkalinimą ir nukirsdinimą per neramumus Artimuosiuose Rytuose.  Tačiau išdalinus apdovanojimus pasigirdo abejonių, ar filmai tikrai pasieks paprastų kino mėgėjų širdis. Į klausimą atsakyti padės laikas, o mums belieka laukti, kai vieno ar kito festivalio metu bus pristatyti ir 63-ojo Kanų kino festivalio laureatai.

Festivalio šurmuliui pasibaigus, vėl daugiau dėmesio skiriame tam, kas dedasi Lietuvos kino teatruose. O ten jau gyvenama vasaros nuotaikomis. Laukiant nuotykių filmo „A komanda“, animacinės juostos apie žaliąjį pabaisą, kurį pamilo gražioji princesė – „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ bei kitų publikos ilgai laukiamų juostų, kino teatruose pradeda suktis pirmosios vasaros premjeros  - filmai „Persijos princas: laiko smiltys“  ir „Seksas ir miestas 2“.

„Seksas ir miestas“ – visoms moterims ir nemažai vyrų puikiai žinomas serialas apie keturias socialites drauges, gyvenančias ir mylinčias New York‘e. Seriale bene pirmą kartą bandoma dekonstruoti „amerikietiškos žmonos“ vaizdinį parodant, kad šiuolaikinės moters gyvenime yra daugiau pusių nei namų ruoša ir rūpestis vyru bei vaikais. Keturias žavios, laisvos ir sėkmingai karjeros laiptais kopiančios moterys viso pasaulio numylėtinėmis tapo ne dėl savo sėkmės, o būtent dėl to, kad atvirai kalbėdavo apie savo sėkmingas ir nelabai meiles, santykius su šeima, draugais, mylimaisiais, pagaliau apie tokius paprastus dalykus kaip apsipirkimas ar dietos. Nuoširdumas pavergė, ir serialas greitai tapo neįtikėtinai populiaru. Jam pasibaigus daug moterų jautėsi lyg netekusios geriausių draugių, todėl prodiuseriai negalėjo nepasinaudoti proga ir serialo pagrindus sukūrė pilno metražo filmą – prieš dvejus metus jo pažiūrėti į kino teatrus plūdo laimingų moterų būreliai. Ir nors „Seksas ir miestas“ pasibaigė laimingai, nuspręsta, kad tos laimės gali būti dar daugiau, ir štai kino teatruose vėl matome Kerės, Mirandos, Šalotės ir Samantos nuotykius.  Rūbai vis dar labai gražūs, vyria vis dar keisti ir nesuprantami, vaikai mieli ir laukiami, o moterys vis dar kažko ieško. Kalbant psichologiniais terminais, juostoje „Seksas ir miestas 2“ galime pamatyti vidutinio amžiaus krizę išgyvenančias moteris, kurios, iš gero gyvenimo ir nuobodulio nebeturėdamos ką veikti, leidžiasi į egzotiškas atostogas smėlio ir arabiškų papročių šalyje. Nepaisant to, kad joms ten patenka į nemažai kurioziškų situacijų  - tik tam, kad suprastų, kad New York‘e paliktas gyvenimas nėra jau toks blogas – žiūrovai net per ekraną jaučia jų nuobodulį. O kaip gi kitaip – problemų šeimose turi visi, tačiau tai nereiškia, kad nuo jų reikia bėgti į kitą pusrutulį. Daug smagiau ir svarbiau jas spręsti vietoje, o tą serialo draugės antrajame filme jau pamiršo. Rezultate – filmas, į kurį tiesiog privalu nueiti vien dėl sentimentų garsiajai ketveriukei, tačiau kuris  tikrai neturėtų būti pavyzdžiu, kaip reiktų tvarkyti gyvenimą. Juk svarbiausia  - neieškoti problemų smulkmenose.

Antroji savaitės premjera – „Persijos princas: laiko smiltys“ -  patiks visiems klasika tapusių juostų „Indiana Džonsas“ ir „Mumija“ gerbėjams  - filme daug nuotykių ir dar daugiau smėlio. Iš tikro, „Persijos princas: laiko smiltys“ yra toks filmas, kurio jau seniai reikėjo: jame aiškūs charakteriai (gerieji ir blogieji personažai puikiai atskirti), įdomus siužetas, daug nuotykių ir dar aiški moralinė žinutė. Dar daugiau – vizualiai filmas atrodo patrauklus, o ir jausmų mėgėjai ras kelias jiems patiksiančias scenas, kur režisierius leidžia kalbėti pagrindinių personažų akims. Pagaliau „Persijos princas“ yra skirtas įvairaus amžiaus auditorijai – tuo jis primena klasikinius nuotykių vesternus, kuriuos su malonumu žiūrėdavo ir maži, ir dideli. Todėl ieškantis smagaus ir įdomaus filmo „Persijos princas: laiko smiltys“ tikrai turėtų būti pirmas pasirinkimas.

Klasikos mėgėjai atgaivą ras kino centre „Skalvija“, o kino teatras „Pasaka“ pavasarį palydi su juosta ispanų juosta „Aš taip pat“, kuri visus mus išmokys mylėti ne akimis, o širdimi.