Sveiki, cinema.lt skaitytojai!
“Laikas keisti įpročius” – pamanė už Atlanto įsikūrusio kino ir pramogų pasaulio bosai ir vietoj patrauklaus, seksualaus ir iki gyvo kaulo įgrisusio herojiško charakterio žiūrovams pasiūlė kiek šokiruojančią alternatyvą – žalią biologijos vadovėliuose neminimą niurzgą antrojo filmo, atėjo laikas trečiajam, kuriame Šrekas - kontrastingas ir smagus personažas - pamažu šlifuojamas ir gludinamas – ruošiamas visuomeninam gyvenimui, o tai reiškia, kad paprasčiausiai spaudžiamas į tradicijų ir prietarų rėmus. Žiūrint į taip kankinamą Šreką, laisvą pelkių gyventoją, kuris vardan meilės pasiryžęs atlikti tam tikras pareigas, nejučia prieš akis iškyla ir šiuolaikinis žmogus – kostiumuotas, kaklaraištį ryšintis tarnautojas, kuris nuolankiai atlieka prievoles, bet svajoja ištrūkti į laisvę. Jam reikia kelionių, pavojų ir rizikos – na, bent jau Šrekui to tikrai reikia. Šį kartą likimas jį nusviedžia į karaliaus Artūro legendą, kuri, šiek tiek pakoreguota, tampa puikia ašimi naujojo filmo siužetui. Ieškodamas sosto paveldėtojo, kuris galėtų ir norėtų valdyti karalystę, Šrekas tampa ir psichoanalitiku – Friodiškų baimių kankinami herojai nuoširdžiai palaiko vienas kitą, žengiančius į prieš juos dingsančią nežinomybę, kurioje intrigas suka ir nekokie žymūs pasakų herojai – blogiukai, kurie jaučiasi neįvertinti ir yra pasiryžę papasakoti savo istoriją. Svarbiausia, kad visa ta painiava linksmina, stebina ir neleidžia gailėtis, kad vasaros popietė praleista kine. Juk pasakų reikia, ypač tokių, kurių herojai nekaltais veidas analizuoja ir realiame gyvenime mus užklumpančius sunkumus. Šrekas trečiasis, kurio potekstėje slypi nemažai karčios ir pelnytos kritikos amerikietiško modelio visuomenės atžvilgiu, aišku, labiausiai prajuokins suaugusius, mat dalis juokelių yra skirti pamiklinti smegenis. Tačiau vaikai, kuriems, pasirodo žaliasis oras patinka tiek, kad jie net linkę kolekcionuoti etiketes su šiuo personažu, irgi neturėtų nusivilti: tam, kad filmas būtų jiems gėriaus suprantamas ir kino salė neaidėtų nuo iš visų kraštų sklindančių tėvelių skaitomų titrų garsų, filmo platintojai Lietuvoje pasistengė ir Šrekas bei jo komanda kalba visiems suprantama kalba. Atrodo, kad europiniai standartai gali įsitvirtinti ir šioje, su kitų šalių praktika palyginus gerokai apleistoje srityje. Tad norintiems smagios ir visoms amžiaus grupėms subalansuotos pasakos ne pasakos, rekomenduoju apsilankyti kino filme “Šrekas Trečiasis”.
Tuo tarpu kino centre Skalvija birželio 6 – 10 dienomis vyksta Europo kino mokyklų trumpametražių filmų festivalis Vilniaus Kino Šortai. Šis jau antrą kartą vykstantis festivalis įdomus tuo, kad jame galima išvysti jaunųjų Europos kūrėjų darbus, juos lyginti tarpusavyje, stebėti naujos kino kūrėjų kartos atneštas tendencijas. Net 11 programų leidžia susidaryti išsamų vaizdą, kur link eina ar dar eis Europos kinas, kuriame vis populiaresnė darosi animacija ir dokumentika. Besidomintiems kultūriniais skirtumais ypač įdomios turėtų būti programos “Europos ribų beieškant” ir “Jausmai”, kuriose šalia rodomi filmai ir iš šiaurės šalių, ir iš saulėtos Viduržemio jūros pakrantės.
Tokie pastebėjimai šią savaitę. Malonių akimirkų su kinu.
www.cinema.lt informacija
7.9
86
97%
