Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Šilta žydinti vasara už langų vilioja mėgautis lauko pramogomis. Šylant upių ir ežerų vandeniui vis sunkiau rasti ramią vietą pakrantėse – jos tiesiog nusėstos besimaudančių poilsiautojų. Tačiau reikia nepamiršti atsargumo – be jo didžiausia šventė gali virsti skaudžia tragedija. Ar tai reiškia, kad pavojai tyko visur ir geriau sėdėti užsidarius namie, tikintis, kad bėdos aplenks? Laikas tam tinkamas – prasidėjęs Pasaulio futbolo čempionatas iš saulėtosios Pietų Afrikos Respublikos daugelį prikausto prie televizorių ekranų – alus ir komentarai liejasi laisvai. Tačiau net ir pačios įdomiausios rungtynės nesitęsia amžinai – joms pasibaigus pramogų troškimą gali patenkinti kino teatrai. Ten, vėsiose salėse su patogiai krėslais kino mėgėjų laukia dar viena puokštė vasariškų filmų. Tris iš jų trumpai aptarsime ir šios savaitės kino apžvalgoje.
Pirmoje vietoje – animacinė trijų dimensijų juosta “Šrekas. ilgai ir laimingai”. Tai jau ketvirtasis filmas apie žalią žmogėdrą Šreką, kurio sveikos ironijos pripildytoje širdyje pabunda ne tik draugystės daigai, bet ir suveši meilės džiunglės. Per tris ankstesnis juostas galėjome stebėti tikrą Holivudo istoriją – atsiskyrėlis iš pelkių (suprask – blogo rajono), ne tik gauna į žmonas gražuolę (dėl skonio nesiginčijama) princesę Fioną, bet ir tampa visai neblogu karalystės princu. O kur dar šaunūs draugai – Batuotas katinas ir Asiliukas su savo drakoniška šeimyna, ir pagausėjusi šeimyna? Laimės ir populiarumo spinduliuose besimaudantis Šrekas galėjo pasidaryti nuobodokas, tačiau ketvirtojoje dalyje stebime, kaip jame prabunda laukinė laisvės ir nepriklausomybės dvasia, kuri trokšta bent trumpam ištrūkti iš griežtai reglamentuoto rūmų pasaulio ir pasimėgauti pirmykšte laisve. Šreko norus su malonumu išpildo piktasis Nykštukas, pasinaudojęs naivaus žmogėdros pasitikėjimu. Rezultatas – visiškai sujauktas pasakų pasaulis, kuriame draugai nebepažįsta draugų, o mylimieji – mylimųjų. Ar Šrekui pavyks atkurti tvarką? Ar piktojo Nykštuko burtai galingesni už drąsą ir pasiaukojimą? Siūlome atsakymus į klausimus sužinoti apsilankius trimačiuose filmo “Šrekas: ilgai ir laimingai” seansuose. Ir dar – jau seniai žinoma, kad istorija apie Šreką skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Būtent jie patirs didelį malonumą stebėdami, kaip sąmojingai juokiamasi iš naujausių madų ir kitų blizgučių. O pasaka skirta vaikams.
Antroje vietoje – šiek tiek veiksmo ir istorinių kostiumų juostoje “Robinas Hudas”. Nor sšis filmas jau kurį laiką sukasi Lietuvos kino teatruose, jo nemačiusiems dar yra laiko susipažinti su R. Scott’o siūloma garsiojo plėšiko Robino Hudo gyvenimo priešistore. Filme atsakoma į ankščiau retai užduodamus kalsimus: kaip Robinas Hudas tapo miško plėšiku? Kaip jis surinko savo linksmųjų vyrukų kompaniją? Kodėl Robinas Hudas taip nekenčia karaliaus Džono ir kilmingųjų? Pagaliau kaip jis sutiko savo mylimąją ir ištikimą palydovę Merion? Režisierius R. Scott’as nebijo eksperimentuoti su istorija – žiūrovams jis pateikia savitą interpretaciją apie tikrus įvykius, meistriškai įpindamas ne tik Robino Hudo, bet ir kitų istorinių asmenybių gyvenimus į tikrai vykusius mūšius. Žinoma, juosta ilga, joje daug šalutinių linijų, tačiau reikia pripažinti, kad tokio istorinės realybės atkūrimo nematėme jau nuo M. Gibsono ir jo “Drąsiosios širdies” laikų. Todėl mūšių, senovinių kostiumų ir etiketo mėgėjams “Robinas Hudas” – puikus filmas per alinančius vasaros karščius.
Trečioje vietoje – romantinė komedija “Ponas ir Ponia Gangsteriai”. Reikia pripažinti, kad filmo kaltintojai kiek pagudravo, anglišką pavadinimą “The Killers” išversdami panašiai kaip garsiosios juostos “Ponas ir Ponia Smitai” pavadinimą. Reikia pripažinti, kad “Gangsterių” porelė (A. Kutcher, K. Heigl) tikrai nusileidžia elegantiškai samdomų žudikų porai, kurią vaidino B.Pitt’as ir A.Jolie. “Ponas ir Ponia Gangsteriai” – juosta apie smogiką, įsimylėjusį ne pačią šauniausią merginą, ir dėl jos paliekantį žudymų verslą. Rezultatas – trys metai šeimyninės idilės ir pusvalandis netikėtų susišaudymų – seni reikalai ramybės neduoda. Tačiau, nepaisant abejotinos filmo meninės vertės, į juostą galite drąsiai eiti su draugų kompanija - komentuodami filmo siužeto vingius jausite ne mažesnį malonumą, kaip komentuodami futbolo rungtynes. Tik rezultatą juostoje žinosite iš anksto.
Gražios savaitės su kinu.