Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Tikriausiai daugelis vakarus leidžia stebėdami įnirtingas ir dažai netikėtas Europos futbolo čempionato rungtynes. Iš tiesų, ši vasara žada būti gausi sporto renginiais, todėl ir planų, kaip leisti laiką, toli ieškoti nereikės. Vis dėlto, jei kelis kartus per savaitę žiūrėti, kaip dvidešimt du užsieniečiai aikštėje varinėja kamuolį pabostų, kaip puikią alternatyvą ir poilsį akims bei smegenims siūlome prisiminti kino teatrus. Ten kurį laiką galėsite pasislėpti nuo miesto šurmulio, kasdienybės problemų, futbolo čempionato pergalių ir pralaimėjimų. Nes ten - kitas pasaulis.
Vienas žymiausių veiksmo ir fantastikos filmų kūrėjų režisierius Ridley Scottas kino mėgėjams užminė netikėtą mįslę (ne veltui režisieriaus vardas ir reiškia mįslę). Juosta "Prometėjas" dar ilgai prieš patekdama į didžiuosius ekranus masino kino mėgėjų vaizduotę. Bendri vaizdai - tamsioje erdvėje judanti keista figūra, kosminio laisvo formos, vienas kitas nerimo šešėlis - tai ir visos užuominos, kurias režisierius pateikė filmo laukiantiems žiūrovams. Ir pagaliau paslapties šydas nukrito - kino ekranuose "Prometėjas" atskleidžia savo tamsias paslaptis, kurios pasakojamos tikrai meistriškai, pasitelkiant visą kino vizualumą, puikų garso takelį ir neabejotinai nenuspėjamą intrigą. "Prometėjas" - filmas, kurio jau seniai nebuvo kino ekranuose. Jame dera filosofinės užuominos apie žmonijos ateitį ir sumanaus kino kūrėjo meistriškai sudėti puikūs vaizdai. Filmas nustebins, priblokš ir dar kartą leis pagalvoti, kad dar ne viską pasaulyje matėte. Neabejotinai pats įdomiausias ir labiausiai intriguojantis vasaros pradžios filmas, kurio praleisti - nevalia.
Žavioji prancūzų aktorė, režisierė, scenaristė Julie Delpy, kažkada valiūkiškai suviliojusi traukiniu važiuojantį jauną amerikietį (akt. Ethan Hawke) ir padovanojusi jam nepamirštamą naktį klajojant Vienos gatvėmis iki pat saulėtekio (juosta "Prieš saulėtekį"), vėliau, jau kaip subrendusi moteris vėl susukusi galvą tam pačiam žaviam, tik nebe tokiam jaunam amerikiečiui Džesiui pirmojo filmo tęsinyje, išmaniai pavadintame "Prieš saulėlydį", vėl pasinaudoja talentu su humoru pasakoti sudėtingas istorijas apie komplikuotus žmonių santykius ir, po juostos "Dvi dienos Paryžiuje" kviečia persikelti per Atlantą ir pakvėpuoti filmo "Dvi dienos Niujorke" dvasia. Ko galime tikėtis iš šios juostos gali pasufleruoti jau paminėti filmai. Pirmiausia - tai pačios Julie Delpy ir jos šeimos (tikros ir nelabai), kuri juostoje atrodo kiek pamišusi ir nereali. Taip pat galime tikėtis daug atvirumo - brandus amžius šiai kino kūrėjai pridėjo daug drąsos, todėl kai kurie dialogai gali priversti raudonuoti. Pagaliau - daugybės chaoso, kylančio dėl keistai susipynusių veikėjų likimų, jų charakterių problemų ir visų mažų smulkmenų, kurios, režisuojant Julie Delpy, virsta didelėmis ir labai svarbiomis detalėmis. Bet toks jau tas moterų pasaulis - nuolatos balansuojantis ant dramos, tarsi kokios emocinės bedugnės, krašto. Bet jei norite pasijuokti, jei nebijote pasiklysti Julie Delpy išmonėje, jei vis dar nematėte Niujorko ir norite, kad kas nors atvirai papasakotų apie šio miesto trūkumus (ir privalumus), pagaliau jei idealizuojate iš Prancūzijos kilusius vyrus, filmas "Dvi dienos Niujorke" kaip tik jums. Žinoma, didžiausią malonumą patirsite žiūrėdami jį su gera draugų kompanija. Dar geriau, jei toje kompanijoje būtų tik moterys - tada filmas bus pasiekęs savo tikslinę auditoriją, o jo filosofija tinkamai paleista į pasaulį augti ir vešėti.
Rimtesnio kino mėgėjams „Forum cinemas" dovanoja galimybę dar kartą pasimėgauti vienu populiariausių festivalio „Kino pavasaris" filmų - „Neliečiamieji". Be perdėto dramatizavimo ar moralų juosta pasakoja apie dviejų skirtingų likimų susidūrimą. Galbūt ne visos filmo scenos yra malonios, kai kurios net per daug aštriai rėžia žiūrovų sąmonę. Tačiau išsigąsti tikrai neverta - pažiūrėję šį filmą galėsite giliai ir ramiai miegoti. Bet prieš miegą pamąstyti tikriausiai irgi teks.
Kino centre „Skalvija" sukasi puikus ciklas „Juodai baltos istorijos" - filmai, kurie ir be spalvų sugeba įtraukti žiūrovą į kino iliuziją. Praleisti - nevalia.
Gražios savaitės su kinu.
7.6
60%
72
