CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 29 (142) savaitė

Sveiki, cinema.lt lankytojai,

Vis dar kovodami su lietų pranašaujančiais sinoptikais ir linkėdami gražios vasaros, leisiančios užmiršti ir pasaulines ekonomines krizes, asmenines problemas ar tiesiog nepakeliamą miestų karštį, kartu kukliai primename, kad pramogų reikia ne tik kūnui (čia su lietuviškos vasaros asortimentu nepakovos niekas), bet ir sielai. Užsidarius teatrams akis paganyti visada galima vėsiose ir tamsiose kino teatrų salėse, kuriose sukasi net keli itin vasariški filmai.

Daugiausiai dėmesio turėtų sulaukti didžioji (kartu ir pasaulinė) filmo „Haris Poteris ir netikras princas“ premjera. Šeštoji burtininko Hario ir jo draugų nuotykių serija atkeliauja gerokai pavėlavusi – planuota premjera iš praeitų metų lapkričio nukelta į liepos vidurį, taip verčiant milijonus gerbėjų visame pasaulyje nekantriai laukti. Ką gi, laukimas baigėsi, pirmyn į kino teatrus. Žinoma, norint iki galo mėgautis visais kūrėjų komandos sumanymais (pagrindinis iš jų – neaiškinti kas jau įvyko, o gilintis į detales) ne pro šalį būtų prisiminti ir kas vyko anksčiau. Trumpai priminsime: pirmojoje serijoje („Haris Poteris ir išminties akmuo“) paprastą mirtingųjų gyvenimą turėjęs dešimtmetis Haris, po tėvų žūties gyvenantis su nelabai mielais giminaičiais, sužino esantis burtininkas ir patenka į Hogvarcą – burtininkų ir raganų mokyklą. Nuotykiai prasideda, nes Haris net nenorėdamas visada traukia aplinkinių dėmesį (jis – vienintelis išgyvenęs po lordo Voldemorto išpuolio ir mirties prakeiksmo, pražudžiusio Hario šeimą) ir patenka į keistas situacijas. Įveikęs ir amžino gyvenimo trokštantį išminties akmens vagį, ir žvilgsniu žudantį Paslapčių kambaryje gyvenantį Baziliską, valdomą paties Voldemorto sielos, dalies, įkalintos dienoraštyje („Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“), išmokęs nugalėti baisiuosius Pamišėlius ir iš Azkabano pabėgusiame Sirijuje Bleke radęs mylintį krikštatėvį, Haris įžengė į tamsesnę ir pavojingesnę savo nuotykių kelionės dalį – jau ketvirtoji sagos dalis „Haris Poteris ir ugnies taurė“ dvelkia niūresnėmis nuotaikomis, nesvetimos ir mirties temos, kurios itin sustiprėja penktojoje dalyje – „Haris Poteris ir Fenikso brolija“. Štai tokius nuotykius jau matėme. Ką išvysime dar? Be abejonės, daugiau niūrių scenų ir daugiau mirties (augant herojams tai darosi neišvengiama), daugiau sužinosime ir apie magišką Hario pasaulį bei jo priešą Voldemortą. Tačiau šalia žūtbūtinės kovos ir didelių paslapčių vietos atsiras ir daug žemiškesniems rūpesčiams – meilei, kuri kaip niekad (atvirai ir slaptai) liepsnoja tarp jau šešiolikamečių filmo veikėjų, draugystei, kuriai tenka patys sunkiausi išbandymai, smagiems šėliojimas ir tai, be ko mokyklos neįsivaizduojame – lengvo sukčiavimo per pamokas. Štai šis sukčiavimas ir tampa naujojo filmo ašimi – netikėtai rasta sena nuodų knyga Hariui tampa puikiu pagalbininku moksluose ir po pamokų – talentingo berniuko užrašai padeda siekti gerų rezultatų, taip pat net išgelbsti gyvybę. Bet neilgai – knygoje rasti užkeikimai pasirodo tokie baisūs, kad Haris nusprendžia ją paslėpti ir koncentruotis į Dambuldoro jam duotą užduotį – išgauti iš naujojo profesoriaus vieną jo atsiminimą, kuris tampa raktu į Voldemorto galios paslaptį. Visa tai kartu su nemažu kiekiu gero britiško humoro, puikiais aktoriais ir gotiškai romantiška senos pilies atmosfera, su tonomis meilės ir nesusipratimų atkeliauja į kino teatrus kartu su filmu „Haris Poteris ir netikras Princas“. Smagaus žiūrėjimo.

Kiek rimčiau nuteikia kita savaitės premjera, kurią patys smalsiausieji jau galėjo pamatyti per „Kino pavasarį“. „Gomora“ – filmas apie organizuotą nusikalstamumą, apie savo voratinklius visame pasaulyje surezgusią Camoros (Kamoros) grupuotę, apie Neapolio miestą, gyvenantį nelegalaus verslo imperijos šešėlyje ir žmones, kurie nusprendžia laimę kurtis ginklų ir narkotikų pagalba. Filmas sukurtas pagal italų žurnalisto Roberto Saviano to paties pavadinimo knygą ž šokiruojantį dokumentinį liudijimą apie tamsiąją Neapolio pusę ir nusikaltėlių veikimo principus. Knygos pasirodymas padėjo Neapoliui ir visai Italijos visuomenei atmerkti akis ir apie ilgus metus juos kamuojančius nusikaltėlius kalbėti atvirai. Nors milžiniška imperija, nepaisant kelių jos vadų suėmimo, nesugriuvo, Camoros veikla pasidarė kaip niekad sunki – vieši protestai prieš korupciją, politikų ir nusikaltėlių sandėrius, pagaliau nelegalaus verslo schemas rodo, kad visuomenė pagaliau stoja į kovą. Tačiau ne visada žino su kuo kovoja – „Gomora“ parodys kitokius nusikaltėlius – be „Krikštatėvio“ elegancijos ir „Sopranų“ jaukumo. Nusikaltėlius, kurie prie senojo Vezuvijaus ugnikalnio kuria pasaulinę nelegalaus verslo imperiją. Ir į ją įtraukti gali būti visi.

Gražios vasaros su kinu.