Sveiki, cinema.lt skaitytojai,
“Auksiniai gaubliai” išdalinti, o mums belieka trumpai apžvelgti rezultatus. Šių metų apdovanojimai nustebino ne vieną: aiškaus favorito nei geriausio filmo, nei geriausių aktorių kategorijose nebuvo, visi nominantai galėjo ar net turėjo būti apdovanoti – vienu iš dešimtmečių triūsą, kiti už kelis gerus, tačiau be materialaus įvertinimo likusius, filmus, treti dėl to, kad labai ilgai nebuvo apdovanoti, arba stebuklingai prikėlė savo karjerą tarsi primindami, kad šiame pasaulyje viskas galima. Filmai, kaip ir aktoriai buvo įvairūs, tačiau nei vienas jų nepretendavo nei į metų sensacijos, nei į antro “Rokenrola”. Pavadinimas neturėtų išgąsdinti tų, kurie mano, kad rokas mirė ir jau neprisikels. Filmas pirmiausia ne apie muziką, apie mūsų dienų Londoną, kuriame egzistuoja visokios veiklos ir vietą randą įvairaus plauko žmonės. Režisieriaus žvilgsnis į jo mėgstamą intrigų ir nusikaltėlių pasaulį šį kartą kaip niekad aštrus: situacijos, kuriose atsiskleidžia visos žmogiškos savybės, greitai keičia viena kita, G. Richie būdingi charakterių šaržai kiek primena mus pačius ekstremaliose situacijose. Filmas smagus, dinamiškas, tačiau jo negalima pavadinti šaudyk ir gaudyk žanro atstovu. “Rockenroloje” pirmu smuiku griežia švelni ironija ir britiškas humoras, kurie išvyką į kiną padarys gurmanišku nuotykiu.
Pagaliau kino ekranuose galėsime išvysti “Pasipriešinimą”, o kartu su juo ir prie Vilniaus esančių Nemenčinės miškų žalumą. Juosta “Pasipriešinimas”, prieš gerus metus filmuota Lietuvoje, pasakoja dar viena Antro Pasaulinio karo epizodą, kuris istorijos vadovėliuose nutylimas – Baltarusijos miškuose vykusią būrelio žydų kovą už savo ir tautiečių gyvybės. Ginkluota kova, organizuota trijų brolių Bielskių, kurie ir yra šios juostos herojai, truko du metus, per kuriuos miškuose iškilo nuo persekiojimo bėgusių žydų gyvenvietė. Tačiau “Pasipriešinimas” ne tik biografinis filmas, jame netrūksta ir veiksmo scenų bei meilės epizodų, kurie niūrioje miškų aplinkoje atrodo keistai svetimi. “Pasipriešinimas” neišvengė panašaus pobūdžio filmams būdingų klaidų – perdėto pasitikėjimo muzika siekiant kurti emocijas, kiek stilizuotų charakterių, neproporcingi didelio dėmesio šalutinėms istorijoms. Vis dėlto filmas įdomus, nes parodo, kad gera istorija turi savo vertę net ir Holivudui. O kiek gerų istorijų mes patys pamirštame?
Paskutinė savaitės naujiena – “Nuotakų karai” vėl gvildena vestuvių temą. Filme daug suknelių, gėlių tortų, nervingų pokalbių. Filme daug nesusipratimų, iš kurių didžiausias matyt yra pats filmas – nebūtų jokio karo, jei abi jo pusės turėtų bent kiek smegenų. Deja. “Nuotakų karai” yra paprastas filmas, su daug blizgučių. Ar jį smagu žiūrėti? Priklauso nuo nuotaikos. Tačiau tiems, kurie mano, kad protas išsprendžia net ir tokias dilemas, kaip sutampanti vestuvių data, “Nuotakų karai” pasirodys tiesiog lėkštoki.
Geros savaitės su kinu.
www.cinema.lt informacija
7.9
86
97%
