Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Ko tik nepagailėsi, kad filmą galėtum žiūrėti be erzinančių reklamos intarpų, pasikartojančių anonsų, netikėtų žinių pranešimų ir kitų televizijos žiūrovus dažnai persekiojančių filmų priemaišų? Vieni šią problemą sprendžia įsigydami kabelinės televizijos paslaugas, kiti supranta, kad gerą filmą be trukdymų galima pažiūrėti ir kino teatre – todėl vasarą, nutaikę laisvą akimirką, mielai traukia į vėsias kino teatrų sales, kurios šią savaitę siūlo keletą įdomių naujienų ir nemažai senesnių juostų. Pakankamai, kad patenkintų įvairaus skonio žiūrovų poreikius. Nuo ko pradėti? Svarbiausia atsirinkti, ko norite.
Ši savaitė dosni dramomis – jų jau senokai nematėme Lietuvos kino teatrų repertuare. Neabejotinai daugiausiai dėmesio sulauks filmas „Mano sesers globėjas“, pasakojantis apie mergaitės kovą dėl teisės į savo pačios sveikatą ir kūną – tą patį, kuris dirbtiniu būdu buvo sukurtas siekiant išgelbėti sunkia liga sergančią vyresniąją seserį. Sukurtas remiantis to paties pavadinimo knyga, filmas drąsiai kalba apie visuomenės nutylimas aktualias ir kartais net šokiruojančias temas – santykius šeimoje, kurioje yra sunkiai sergantis vaikas, vaikų tarpusavio santykius, aplinkinių požiūrį ir donorystę – visa tai pasakojama sekant trylikametės kovą su šeima ir pačia savimi. Žiūrint filmą tenka prisiminti garsiausias pastarųjų metų kovos už žmogišką orumą interpretacijas – lyriškąjį „Jūros gelmėse“, realistinį „Skafandrą ir drugelį“, tačiau „Mano sesers globėjas“ pasirodo artimesnis realybei, nes filmo kūrėjai nemažą dėmesį skiria šeimos tarpusavio santykių vaizdavimui. Žinoma, vaidmenys gražiai sukurti, muzika padeda reikiamose vietose išspausti ašarą, todėl filmas atrodo labai dinamiškas ir paprastas. Keista, tačiau išėjus dar norisi mąstyti apie ką tik matytas situacijas ir keistai susiklosčiusius herojų likimus. Todėl tiems, kurie jau pavargo nuo linksmų romantinių komedijų ar fantastinių veiksmo filmų, „Mano sesers globėjas“ bus malonus ir netikėtas siurprizas, papildantis kino teatrų repertuarą karštomis rugpjūčio dienomis.
Tikintiems, kad dramų pakanka ir realiame gyvenime, kino teatrai siūlo kelias išeitis. Viena populiariausių – jau šeštą kartą pasinerti į Hario Poterio nuotykius ir patirti magišką, nors ir paauglišku nedrąsumu pagadintą, meilės jėgą. Šeštasis serijos filmas „Haris Poteris ir Netikras Princas“ vis dar traukia knygos gerbėjus ir tuos, kuriems magiškas J. K. Rowling sukurtas pasaulis atrodo mielesnis nei sunkmečio prislėgta realybė – Haris Poteris bent jau suteikia galimybę dviem valandoms iš jos pabėgti. Kiek žiauriau į neatrastus pasaulius kviečia ir „Transformeriai: nugalėtųjų kerštas“ – juosta, kuri nors ir nesulaukusi pasisekimo tarp kino kritikų, tapo tikru malonumu technikos ir specialiųjų efektų, įspūdingų robotų mūšių ir ne paties subtiliausio humoro mėgėjams. Kiekvienam savo.
Bandymas suderinti svajonių pasaulį su realybe geriausiai atsispindi filme „Hana Montana“ – jaunoji muzikos žvaigždutė turi palikti spindintį gyvenimą ir bent akimirkai atsistoti ant žemės – toli nuo civilizacijos nutolusioje fermoje, kur draugų ir šeimos padedama Hana Montana, namiškiams žinoma kaip Maili, išmoksta vertinti tikrąsias vertybes. Juosta paaugliams, su daug muzikinių intarpų, gražių rūbų ir šokių, su iš anksto nuspėjama meilės istorija ir gražiu moralu – labai norint galima suderinti abu pasaulius.
Tik suaugusiems įdomi turėtų būti „Nimfomanės užrašų“ istorija – kada kūno ir širdies troškimai išsiskiria, arba dar vienas pasakojimas apie komplikuotus vyro ir moters santykius. Juosta, kuri netradiciškai kalba apie laimės paieškas. O juk laimės mes ieškojome visada ir visur – net ir parodijoje „Pirmieji metai. Pasitikime protėvius“, kur išvysime istoriją apie seniai seniai ir toli toli užgimstančią meilę. Be abejonės –pirmoji komedija, pašiepianti aukštai šokusį ir žemai kritusį epą „10000 metų prieš mūsų erą“, ir primenanti jau kelis metus primirštą parodijų žanrą. Viskas kartojasi.
Gražios vasaros ir gerų įspūdžių kine.
7.9
86
97%
