Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Lietingas spalio savaitgalis gali pasiūlyti nedaug pramogų po atviru dangumi. Jau šalta. Tačiau kino teatrai labai stengiasi, kad jų repertuaruose rastumėte filmus, kurie sudomins, sušildys ir nustebins.
Šią savaitę dar turėsite progos pasimėgauti festivalių filmais. Vilnių pasiekė Kauno kino festivalio programa, kurioje tokie dėmesio verti filmai kaip Balos Tarro “Turino arklys”, Terrence Malick “Gyvenimo medis”, pažintis su Čekoslovakų Naująja banga. Programoje netrūksta ir šokiruojančių juostų, tokių kaip vokiečių “Michaelis” ar “Atenbergas”. Siūlome pasinaudoti lanksčiu savaitgalio grafiku ir susipažinti su Kauno kino festivalio siūlomomis juostomis. O savaitės pabaigoje prasidės dar vienas festivalis – Vilniaus kino šortai, kuris kvies pasinerti į trumpo metražo juosto karaliją. Malonumas garantuotas – per daug trumpesnį laiką nei trunka įprastas filmas bus galima pamatyti liūdnas, linksmas, netikėtas ir fantastines istorijas. O jei pasiseks – dalis jų rodomos ir keliuose Vilniaus troleibusuose. Smagios kelionės!
Šią savaitę kino teatruose pagaliau pasirodo komedija “Draugiškas seksas”, kurio pavadinimas trumpai papasakoja ir visą filmo siužetą. Jis iš tikro paprastas – nuo ilgalaikių emocinių santykių pavargę (ir nudegę) jaunuoliai mieliau renkasi neįpareigojančius malonumus. Jokios bendros buities, jokių bendrų pramogų – užtenka tik noro smagiai praleisti naktį. Tačiau šitoks bendravimas labai greitai parodo, kad vaikinas ir mergina tik draugais būti negali. Šiluma, supratingumas ir geras humoro jausmas juos taip suartina, kad aplinkiniams net nekyla abejonių, kad jie – tikra pora. Tačiau praeities nuoskaudos neleidžia taip lengvai žengti lemiamo žingsnio ir į savo lovos partnerį pradėti žiūrėti kaip į gyvenimo draugą. Daug klaidų, kurios kartais gali būti juokingai graudžios, veda prie vieno – supratimo, kas yra meilė. Filmą rekomenduojame žiūrėti poroms – tvirtoms, tikroms ir kartu praleidusioms nemažai laiko. Gal filmas padės į tarpusavio santykius pažiūrėti kitu kampu ir iš naujo įvertinti šalia esantį žmogų.
Rimto ir intelektualaus kimo mėgėjams – Pedro Almodovar’o juosta “Oda, kurioje gyvenu”. Tai sudėtingas pasakojimas apie kerštą, žiaurumą, technologinę pažangą ir netinkamus jos panaudojimo būdus. Paslaptingoje plastikos chirurgo pilyje gyvena dar paslaptingesni žmonės – jie visi patiria kankinimus, žiaurumą, pažeminimą, jie visi priversti gyventi nuolatinėje baimėje. Kas yra jų kankintojas? Filme pasirodantis paslaptingasis Tarantulas užmena dar daugiau mįslių. Rekomenduojame filmą žiūrėti tada, jei esate pasiruošę rimtiems apmąstymams ir psichologinėms žaidimams. Penktadienio vakaras, spragėsiai ir “Oda, kurioje gyvenu” paprasčiausiai nedera. Tačiau išdrįsę jį pasižiūrėti – nenusivilsite. Naujausias P. Almodovaro filmas atskleidžia dar nematytas žmogaus sielos gelmes.
Kino centre “Skalvija” žiūrovams vėl rodomas M. Haneke filmas “Baltas kaspinas”. Jį pažiūrėti niekada nevėlu, o suprasti – niekada ne per anksti. Iš pažiūros ramaus Vokietijos miestelio gyventojų paslaptys – liudijimas apie visuomenę, kurios vaikai išmoksta žiaurumo iš tėvų ir visa tai grąžina su kaupu. Kas kaltus dėl žiaurių ir netikėtų išpuolių prieš miestelio gyventojus? Kas organizuoja nusikaltimus, kurie negali įvykti be pagalbos iš kiekvienų nelaimės paliestų namų? M. Haneke juodai baltu pasakojimu verčia pajausti didelius kontrastus – meilės ir neapykantos išraiškos pasirodo šviežios ir įdomios. “Baltas kaspinas” – puikus filmas puikiai popietei.
Rudeniui įsibėgėjant daugėja pranešimų apie susirgimus. Kai kurie, deja, baigiasi mirtimi. Apie pavojų, kuris mums gresia epidemijos atveju, pasakoja juosta “Užkratas”. Įtemptas veiksmo filmas, kuriami netrūksta gerai žinomų veidų, pristato šiurpią viziją – pasaulį, kuris serga. Tuščios gatvės ir panikos apimti žmonės – liūdnas vaizdas, tačiau dar liūdniau yra suprasti, kad vaisto nuo užkrato gali ir nebūti.
Gražios savaitės su kinu.
7.6
60%
72
