Jeigu jaučiate, kad darbe tvyro įtampa ir seniai nebebendraujate su kolegomis – pasiūlykite nueiti į kiną. Jei senų gerų draugų kompanija niekaip neranda laiko susitikti – pakvieskite juos pažiūrėti gero filmo. Jei ieškoti minčių, kaip elgtis per pirmąjį pasimatymą – nueikite į kiną – turėsite apie ką kalbėti. Nueikite į kiną – nes rudenėja, nes dažni lietūs ir vėjai seniai privertė atsisakyti lauko malonumų, nes žiniasklaida ir politikai vis dar kalba apie krizę, o laiko prisėsti ir paskaityti knygą niekaip neatsiranda. Jei šios ir kitos problemos jus kamuoja – nueikite į kiną. Receptas gal ir neoriginalus, bet tikrai veiksmingas, svarbiausia – nekenksmingas, todėl nei su gydytoju, nei su vaistininku tartis neprireiks. O kad su geromis intencijomis pavyktų išsirinkti ir gerą filmą, kino savaitės apžvalga skuba jums į pagalbą.
Negalima ignoruoti fakto, kad pagaliau pasirodė filmas “Maiklas Džeksonas. Pabaiga”. Kokiam žanrui priskirti šį vos per tris mėnesius iškeptą kūrinį? Dokumentikai? Reportažui? Prisiminimų ir nuotraukų prezentacijai? Po staigios atlikėjo M. Džeksono mirties prieš pat įspūdingą koncertų seriją Londone liūdinčius gerbėjus guodė nebent tai, kad išlikę repeticijų vaizdo įrašai leido dar kartą pamatyti mėgstamą atlikėją besiruošiantį pasirodymui. Medžiagos pasirodė tiek daug, kad talentingiems prodiuseriams pasirodė, jog galima iš jos padaryti filmą – tokį atsisveikinimo, prisiminimų ir pagraudenimų rinkinį, kuriame M. Džeksonas vėl iškyla kaip puikus atlikėjas, o ne skandalų herojus. Ar sumanymas pavyko? Nors turima medžiaga nebuvo nei aukščiausios kokybės, nei labai įvairi, filmas “Maiklas Džeksonas. Pabaiga” turi visus geros juostos bruožus: jis puikiai sumontuotas, pateikia nemažai įdomios informacijos apie M. Džeksoną, jame pasirodo ne viena įžymybė, na, o garso takelis – M. Džeksono dainos – jau seniai yra tapęs klasika. Galbūt gali kilti klausimas, ar verta žiūrėti tokią juostą? Net jei ir nesate ištikimas M. Džeksono gerbėjas, pažiūrėję šį filmą tikriausiai liksite nustebinti sudėtingo muzikos pasaulio, ypač užkulisių, kuriuose M. Džeksonas praleido paskutinius savo metus. Gerbėjams, be abejonės, ši juosta taps tik dar vienu M. Džeksono talento įrodymu. O kitiems? Kitiems “Maiklas Džeksonas. Pabaiga” gali būti pavyzdžiu, kad senas posakis “Karalius mirė. Tegyvuoja karalius” yra tikrai teisingas – M. Džeksono legenda, ne kartą laidota, vis dėlto išgyveno. Ją galite išvysti visai šalia – artimiausiame kino teatre, kur M. Džeksonas, tardamas “Pabaiga”, pradeda naują erą. Erą su prisiminimais.
Prisiminti ir mokytis skatina “Julie ir Julia” – filmas apie virtuvės ir gyvenimo paslaptis. Atsakomybės prieš žmoniją moko “Devintasis” - futuristinė animacinė pasaka, kurioje dar kartą primenami esminiai dalykai. Žinoma, juos visada galima rasti ir klasikiniuose kino filmuose – F. Dostojevskio, N. Gogolio kūrinių ekranizacijose, kurias galėsite išvysti Ozo kino salėje.
Jaunieji kino žiūrovai gali pasimokyti, ką reiškia kažko labai norėti ir tai gauti. Ne visada būna smagu. Tačiau gali būti skanu – kaip kad animaciniame filme “Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša”, kur iš dangaus lyjantys maisto produktai greitai sukelia gamtinę katastrofą. Metafora tikrai graži, filmas linksmas, dubliuotas lietuviškai, todėl tiks savaitgalio šeimos popietei.
Siaubo filmų mėgėjams - “Pjūklas VI” – filmas, kuris gąsdina krauju ir riksmais. Senas ir patikrintas receptas, kuris jau šeštą kartą sugrįžta į kinus. O vis dėlto geriausio visų laikų siaubo filmo apdovanojimą laimi S. Kubrick “Švytėjimas” – siaubas, kuris ateina per mus, o ne per motorinį pjūklą.
Geros savaitės. Nueikite į kiną.
7.6
60%
72
