Sveiki, cinema.lt skaitytojai,
Savaitę vėl tenka pradėti trumpam nukrypstant į meteorologines subtilybes – juk negalima ignoruoti to, kad sulaukėme gausaus sniego, tikro šalčio ir išlydėjome rudenį. Kas lieka? Pasiruošimas žiemos linksmybėms ir vargams, kantrybės kaupimas žinant, kad mašina vėl neužsives ir Kalėdų laukimas. Ir tikrai – jau netrukus pasirodys kalėdinės juostos, kurių priešakyje režisierius R. Zemeckis (lietuvių kilmės, kaip nuolatos mėgstame pabrėžti) ir jo naujausia juosta „Kalėdų giesmė“ – dar viena visiems gerai žinomo Č. Dikenso knygos ekranizacija. Žinoma, technologinė pakeičia net ir klasikines istorijas, tačiau jaunoji karta naujojoje „Kalėdų giesmės“ versijoje turėtų rasti nemažai jai priimtino ir suprantamo humoro.
Šios savaitės naujienos dvelkia festivalių spindesiu: „Kino pavasaryje“ matyta juosta „Pasaulis yra didelis, o išsigelbėjimas slypi už kampo“, nepaisant ilgo ir sunkiai įsimenamo pavadinimo, gali tapti tikru atradimu tiems, kurie nespėjo šio filmo pamatyti prieš pusmetį. Režisieriaus Stephan Komandarev juosta pasakoja apie tapatybės paieškas, ryšio su savais žmonėm, sava kultūra ir gyvenimo būdu tvirtumą. Taip pat nevengia ir susvetimėjimo temos, drąsiai klausiant, kas šiuolaikiniame moderniame pasaulyje lieka tiems, kurie nebando prie jo prisitaikyti. Ar reikės išnykti ir žūti? Tokie filmai kaip „Pasaulis yra didelis, o išsigelbėjimas slypi už kampo“ pirmiausiai įsimena dėl neįprastų charakterių, keistų, kartais net nesuprantamų jų poelgių, ir tik išėję iš tamsios kino salės suprantame, kad mes esam lygiai tokie patys – tik neleidžiame savo keistenybėms prasiveržti. Gal todėl ir verta pažiūrėti filmą, kuris sako, kad išsigelbėjimas visada čia pat. Užtenka vieno posūkio. Belieka jį surasti.
Apie ieškojimą pasakoja ir kita savaitės premjera – „Išminuotojų būrys“, gražiai papildantis filmų apie karą Irake kolekciją. Galbūt kiek nustebins tai, kad šią karinę juosta kūrė moteris režisierė, tačiau K. Bigelow jau išbandė savo jėgas filme „K-19“, pasakojančiame apie sovietų povandeninio laivo gedimą Šaltojo karo metais, kuris buvo neblogai įvertinas ir žiūrovų, ir karinių filmų kritikų. „Išminuotojų būrys“ irgi labiausiai koncentruojasi į karių tarpusavio santykius – kaip bendrauja kovos draugai, kokie jų santykiai su vadais, kaip paprastas karys mato Irako kasdienybę. Šalia to – neprognozuojamas šios vidurio rytų šalies politinis klimatas, susirėmimai gatvėse, netikėtose vietose paslėpti sprogmenys. Ir nuolatos lyg tarp eilučių pasigirstantis klausimas – kam visa tai reikalinga? Norint į jį atsakyti tikrai nepakenks kartu su filmo „Išminuotojų būrys“ herojais pasivaikščioti Bagdado gatvėmis.
„Keliautojo laiku žmona“ – dar vienas filmas, sukurtas pagal populiarią knygą. Taip net lengviau – juosta iš karto skirta auditorijai, jau susipažinusiai su istorija ir pamilusiai herojus, tačiau kita vertus rizika, kad nepavyks sukurti visiems patiksiančių personažų irgi didelė. O filmas pirmiausiai skirtas visiems „laiką ir erdvę nugalinčios“ meilė gerbėjams. Beveik dvi valandas trunkantis filmas pasakoja apie mylimojo laukiančią Kler, ir laiku keliaujantį Henrį – kada jie susitiks ir kiek laiko galės gyventi normalų gyvenimą nežino niekas. Todėl ir matome nuolatos laukiančią moterį ir nuolatos skubantį vyrą, kurių šeimą kartu laiko tik meilė. Gana įdomi šiuolaikinės šeimos interpretacija gražiuose romantiškuose kraštovaizdžiuose. O tuos, kurie jau matė juostą „Keista Bendžamino Batono istorija“, abiejų filmų panašumai neturėtų nustebinti – tai vis B. Pitto prodiuserinės kompanijos darbai.
Ir žinoma, visą Lietuvos kino pasaulį užvaldys „Scanorama“ – ta pati, kuri parodys ir L. Von Trier‘o „Antikristą“ ir kvies į Trumpametražis filmų naktį. Festivalis ir jo įvairiapusiška programa skirta visiems ieškantiems gero kino. Ir šiemet jis ateina kartu su sniegu.
Gražios ir šviesios kino savaitės.