CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 45 (207) savaitė

2010-11-04

Sveiki, cinema.lt lankytojai,

Lietuvos kino padangėje rudenėjant nebeliko lietuviškų paukščių – didžiosios Lietuvos kino naujienos jau pristatytos, belieka stebėti ir vertinti. Žinoma, paprastam kino mėgėjui, neapsišarvavusiam kino kritiko akreditacijomis, tai gali būti sunku – kaip sugaudyti visas šiemet pasirodžiusias lietuviškas juostas, jei vienas kitas seansas nesutalpina visų norinčių? Galbūt festivalių gausoje prasminga ir naudinga būtų programa, siūlanti visiems kino mėgėjams susipažinti su Lietuvos kino metų derliumi? Kol to laukiame, galime tik žvalgytis į koncentruotą kino paletę – festivalį “Scanorama”, kuri jau netrukus – lapkričio pabaigoje – pasibels į kino teatrų duris. Gal su ja pasirodys ir pirmas sniegas, patvirtinantis, kad žiema jau netoli. Kol jos laukiame (arba bijome) – gyvenkime šiandiena. Juokimės. Verkime. Truputį tikrame gyvenime ir daug – kine. Nes pusiausvyra – sveikatos ir laimės paslaptis. O kino savaitės apžvalga to ir linki.

Šią savaitę džiaugtis turėtų komedijų mėgėjai – jų kino teatruose dabar sukasi tikrai daug. Praeitą savaitę debiutavusi komedija “Nepageidaujami genai” šmaikščiai žiūri į naujausią feministinio mąstymo produktą – moterų norą turėti vaikų beveik be vyrų pagalbos. Naujos gyvybės kūrimą jos linkusios traktuoti kaip vieną sėkmingą operaciją, po kurios visi eina savais keliais. Bėda (o gal laimė), kad meilė pasipaišo ten, kur jos, atrodo, jau nebegali būti, ir racionalus mąstymas suklumpa prieš jausmus. Gerai, kad naujoje komedijoje J. Aniston neatrodo pasenusi – gal todėl jei geriau sekasi vaidinti mylimąją, negu motiną. Komedijų repertuarą papildo komiška drama “Šiaurė”. Komiška, nes rodo linksmas, netikėtas ar net absurdiškas gyvenimo situacijas; drama, nes nagrinėja žmogaus vienatvės, ryšio su aplinkiniais ir gamta temas. Pagaliau filmas “Šiaurė” atkeliauja iš Norvegijos ir dar kartą primena, kad Skandinavijos kinas turi savitą kalbą ir manierą pristatyti tai, kas jaudina visus. Puikus filmas ieškantiems balanso tarp realybės ir atsitiktinumo, laimės ir nelaimės arba kelionės, ieškant savęs – ir taip vis tolyn, į šiaurę.

Kelio filmo gretas papildo ir nauja komedija “Vingiuotas kelias namo”. Prisimenate juostą “Pagirios Las Vegase”? Tą keistą, kartais net grubų filmą, kuriame nevengiamo šaipytis iš visko, tačiau žiūrovas, vietoje to, kad piktintųsi, nuoširdžiai juokiasi? Sunku suprasti, kur slypėjo “Pagirios Las Vegase” paslaptis, tačiau jo kūrėjų naujausias darbas “Vingiuotas kelias namo” bando mus juokinti panašiai – iš pradžių nieko nesuprantame mes, žiūrovai, po to nieko nesupranta filmo veikėjai, o finale visi išeina patenkinti – vieni gavę gyvenimo pamoką, kiti – gerą juoko dozę. Žinome, “Vingiuotas kelias namo” nėra subtili britiška komedija, kur humoras suprantamas gerokai vėliau, nei nuskamba pokštas, o filmo veikėjai juokingi todėl, kad jie – patys mes, tik keistose situacijose. “Vingiuotas kelias namo” – tai žmonės, kuriais mes nenorėtume būti – dėl kvailumo, impulsyvumo ar tiesiog nuotykių troškimo leidęsi į kelionę automobiliu jie ant kortos deda nei daug, nei mažai -  kelionės tikslą, tačiau keliavimo procesas nuo to darosi tik įdomesnis. Todėl “Vingiuotas kelias namo” rekomenduojamas visiems, norintiems ir galintiems leistis į avantiūras – šį kartą avantiūra vien tai, kad einate į kino salę.

O dabar – dovana gero kino mėgėjams. Animacinė juosta “Iliuzionistas” skirta ne vaikams. Ji – filmas suaugusiems, apie suaugusius, suaugėliškai. Ir kartu – tai puikus animacinis šedevras, kurį dovanoja “Belvilio trijulės” kūrėjai. “Iliuzionistas” – pasakojimas, kaip tikėjimas net ir nemagiškus dalykus paverčia magiškais. Vis dėlto, didžiausias stebuklas – tai žmonių bendravimas. Panašiai kaip W. Alleno komedijose, “Iliuzioniste” jis gimsta netikėtai, tačiau tai – gyvybės eliksyras pavargusiems. Todėl rekomenduojame į filmą eiti tiems, kurie jaučia, kad reikia šiek tiek stebuklų. Jų bus.

Sielos gydymui kino teatre “Pasaka” vis dar sukasi “Virtuvė sielai” – filmas, apie kurį drąsiai galite pasakoti draugams. Gal net ir apsilankyti su jais kine antrą kartą – gerus filmus žiūrėti galima ne vieną sykį.

Gražios savaitės su kinu.