Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Tikriausiai su nekantrumu laukiate artėjančio savaitgalio, kada kino teatruose pasirodys jau septintasis filmas apie burtininkų pasaulį – “Haris Poteris ir mirties relikvijos”. Tiesa, knygos gerbėjai išsvajoto finalo ekranizacijos turės laukti nei daug, nei mažai – iki kitų metų liepos mėnesio, mat filmo kūrėjai nusprendė, jog tokios apimties knygą, kokia yra septintoji “Hario Poterio” dalis, reikia skelti į dvi dalis. Dėl kokybės. Matyt ir dėl pelno. Vis dėlto, galime tik palinkėti kantrybės, braukant dienas kalendoriaus lapelyje iki ilgai lauktos premjeros. Ir ji visai netoli.
Jei bandote apsimesti, kad “Haris Poteris” jums visai nerūpi, nejau išsiginsite, kad kitas pasaulinis fenomenas – socialinis tinklapis “Facebook” neužvaldė jūsų minčių ir laisvalaikio? Nedaug žmonių atsilaikė prieš mintį turėti daugybę draugų ir sekti jų gyvenimus. Tačiau ar susimąstėte, kaip ši mintis gimė? Kritikų išliaupsinta juosta “Socialinis tinklalapis” nukelia žiūrovus kelis metus atgal, į idilišką Harvardo universitetą (idiliškas jis, aišku, tik iš pirmo žvilgsnio), kur genijai mokosi šalia talentingų sportininkų, o būsima šalies vadovai – šalia aršių anarchistų. Ten mokosi ir genialus programuotojas Markas, kurio protas ir sukuria tobuliausią socialinį tinklapį, koks buvo iki tol. Tačiau viskas turi kainą. “Socialinio tinklapio” kūrėjai puikiai suvokia, kad kurti juostą apie pasaulinį fenomeną nėra lengva. Kaip nepasimesti, kaip papasakoti tikrą istoriją, jei nei viena versija nėra iki galo patvirtinta? Todėl ekrane mes matome lyg ir teismo procesą, kurio metu gali savo argumentus ir versijas išsakyti visi istorijos dalyviai – ir tie, apie kuriuos mes žinome, ir tie, kurių būvimas mus gali nustebinti. Kažkur tart tų versijų slypi ir puikiai kuriamas Marko portretas. Kas jis? Vienišius, negalintis užmėgsti ilgalaikių santykių? Egoistas, neklausantis aplinkinių? Cinikas, besityčiojantis iš žmogiškų savybių? Pokštininkas nebrendila, kuris už savo išdaigas turi sumokėti? Filmo kūrėjai siūlo visas šias versijas, lyg tarp eilučių rašydama ir “genijus” – kaip kitaip vertinti žmogų, beveik parą be sustojimo programuojantį? Genijumi arba pamišėliu. Tačiau “Socialinis tinklapis” nėra odė jo kūrėjui, tai greičiau priminimas, kad be pinigų, šlovės ir sėkmės yra dar keli dalykai, be kurių gyvenimas yra nesaldus. Pavyzdžiui, draugai – tikri, ne “feisbukiniai”, o tie, su kuriais gali išgerti alaus. O jų per jokius socialinius tinklapius nesusirasi.
Jei geriausio pasaulio universiteto intrigos ir išradimai nedomina, prisiminkite mokyklos laikus. Filmai apie vidurinės gyvenimą visada turėdavo tam tikro žavesio – skambutis, matematikos formulės ir literatūros klausimai aidi mūsų galvose sukeldami tam tikrą nostalgiją. Tačiau mokykla – ne vien tik pamokos. Kas lieka po jų? Bendravimas, vakarėliai, statuso kūrimai ir tam tikros etiketės – pažiba, sportininkas, pirmūnas, populiari gražuolė ir tt. Juostoje “Lengvabūdė pirmūnė” galime rasti du dalykus: istoriją, kad etikečių lipdymas niekada nepasako visos tiesos apie žmogų ir pamokymą, kad geriausia būti savimi (šis moralas neturėtų stebinti – juk filmas atkeliauja iš Holivudo). Dar filme išvysite ir visai šmaikštų pasakojimą, kaip mergina vynioja aplink pirštą visą mokyklą, apsimesdama, kad yra daug laisvesnio elgesio, negu priimta normose – tai jai užtarnauja naują etiketę, kuri merginoms kelią pavydą, o vaikinams - susižavėjimą. Tačiau netikėta šlovė nėra lengva, o tikros draugystės ir artumo paieškos gali smarkiai nuvilti. Ar pirmūnė, ir dar lengvabūdė, sulauks laimingos pabaigos? Reikia tikėtis, kad taip. Bet atsakymas – tik filmp “Lengvabūdė pirmūnė” pabaigoje.
Iš mokyklos istorijų išeiti neleis ir kita šios savaitės premjera – komedija “Ir vėl tu!”. Šią juosta protingi prodiuseriai sukūrė taip, kad ir jaunos merginos, ir vyresnės moterys rastų į ką pažiūrėti. Istorija paprasta – mokyklos laikų priešės susitinka netikėtoje situacijoje – vestuvėse. Likimas taip jau surėdė, kad jos bus giminės. Tačiau situaciją komplikuoja dar viena senų priešių pora – jaunikio ir jaunosios mamytės, kurios irgi negali pamiršti senų nesutarimų. Ar po ilgų metų nesantaikos pagaliau bus pasirašyta taikos sutartis? O gal kai kurių dalykų negalima atleisti net ir vestuvių šurmulyje? Komedija apie žmonių užsispyrimą. Ir apie tai, kaip jei nenori keistis. O kartais vis dėlto pasikeičia.
Kino teatruose vyksta vienas gražiausių rudens renginių – kino festivalis “Scanorama”. NEPRALEISKITE.
Gražios savaitės su kinu.
30%
7.4
77
