Sveiki, cinema.lt skaitytojai,
Pasibaigus ilgajam šventiniam savaitgaliui tenka atidirbti už netikėtai nukritusias laisvas dienas, todėl šią savaitę ilsėsimės mažiau. Be to, artėjantis pavasaris pranašauja ir tai, kad vis daugiau laiko praleisime laike, besimėgaudami grįžtančia saule. Nebent koks nors ypatingas renginys mus vėl pakvies į vidų. Vilniuje prasidedanti Knygų mugė, matyt, privers šį savaitgalį paklaidžioti Litexpo koridoriuose. Tačiau kino teatrai šį savaitgalį taip pat turi ką pasiūlyti. Savaitės kino apžvalga – apie filmus, kuriuos pamatyti verta.
Kino mėgėjus turėtų pradžiuginti žinia, kad į Lietuvos kino teatrus atkeliavo juosta “Vyrai, kurie spokso į ožkas”. Ši politinė satyra gražiai dera prie kitų filmų, kurie nusprendė į karą artimuosiuose rytuose pažiūrėti per humoro prizmę. Tiesa, tas humoras kartais virsta grotesku ir primena, kad pačius baisiausius dalykus sugalvoti gali tik žmogaus protas. “Vyrai, kurie spokso į ožkas” gerokai skiriasi nuo “Oskarui” nominuotos juostos “Išminuotojų būrys”, kurią Lietuvos žiūrovai jau turėjo progą pamatyti, ir labiau panašus į politinės satyros mėgėjų atradimą – filmą “Vienoje kilpoje”. Filmas pasakoja apie naują kariuomenės tipą - atsisakę ginklų ir sprogmenų kariai gali priešus žudyti mintimis. Tačiau tokia taktika reikalauja ypatingų sugebėjimų, kuriuos sakosi turintis filmo veikėjas Linas (G. Clooney). Vis dėlto, filmas pasižymi ne tik savitu humoru, bet ir įdomiu požiūriu į karą bei karinę pramonę. Ir galime į jį žiūrėti kaip į dar vieną įrodymą, kad karus lengviau sukelti nei juos laimėti, galime žiūrėti į jį kaip į kariuomenės parodiją. Rinktis žiūrovui.
Kita juosta, kurią pamatyti verta gero kino mėgėjams, yra drama “Blogas policininkas”, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka N. Cage’as. Juosta iš pirmo žvilgsnio gali priminti prieš keletą metų didelį ažiotažą sukėlusį filmą “Apmokymų diena”, kurioje korumpuotas policijos pareigūnas šaltakraujiškai vykdė nusikaltimus. Tačiau “Blogas policininkas” kabina giliau – jis nebando ieškoti policijos ir mafijos ryšių, neabejoja policininko pašaukimu ar jo moralinėmis vertybėmis. Režisierius W. Herzog domisi žmogaus psichologija, jo dvilypumu, tuo pat metu užduodamas klausimą: ar gali policininkas tirti bylą ir svaigintis narkotikais? Ar jis turi alternatyvą? Pagaliau kas slypi už policininko uniformos? Matyt, atsakymas nenustebins nieko – W. Herzog savo filmuose pirmiausia rodo žmogų, nebijodamas ryškinti jo ydų. Todėl “Blogas policininkas” – įtikinanti drama, vykstanti Naujajame Orleane iš karto po uragano Katrina. Nusiaubto miesto vaizdai – tarsi simbolinis žmogaus sielos paveikslas – pilna nuolaužų ir šiukšlių ji vis dar siekia šviesos. Drama “Blogas policininkas” tikrai pradžiugins N. Cage gerbėjus.
Paskutinė šios savaitės premjera – “Numylėtieji kaulai”, sukurti pagal to paties pavadinimo romaną. Vos pasirodžiusi knyga šokiravo visuomenę: nužudytos mergaitės dvasia, stebėdama neviltyje paskendusią savo šeimą, pasakoja savo mirties istoriją ir kartu atranda pomirtinio pasaulio džiaugsmus. Įstrigusi kažkur tarp šiapus ir anapus ji bando padėti šeimos nariams ne tik susitaikyti su netekties skausmu, bet ir suprasti tiesą – kaip ir kodėl ji mirė. Todėl “Numylėtieji kaulai” yra ir detektyvinė istorija, pasakojanti, kaip vienos šeimos nariai bando prisikasti prie kraupios tiesos – kas galėjo nužudyti Siuzę (S. Ronan iš “Atpirkimo”). Romaną ekranizavo “Žiedų valdovo” trilogijos kūrėjas P. Jackson, tačiau kino kritikams jo spalvotos anapusinio pasaulio vizijos didelio įspūdžio nepaliko. Tačiau įvertinimo susilaukė aktorių komanda, sukūrusi sudėtingus nežinios slegiamos šeimos narių paveikslus. “Numylėtieji kaulai” – gražus filmas susimąstymui. Ir priminimas tėvams, kad savo vaikų niekada nevalia išleisti ši akių.
Gražios savaitės su kinu.
7.6
60%
72
