CINEMA.LT KINO APŽVALGA - 8 (221) savaitė

2011-02-18

Sveiki, cinema.lt lankytojai,

Tikimės, kad šiomis šaltomis dienomis jūs nesušalote ir vėl neužmigote žiemos miegu. Tiesa – lauke taip šalta, kad net nesinori kelti kojos iš namų, tačiau sakoma, kad nėra blogo oro, tik bloga apranga. Išsitraukite šilčiausią paltą, ilgą megztinį, kepurę ir išeikite į miestą. O kad apledėjusiomis gatvėmis netektų per ilgai vaikščioti – apsilankykite kine. Žinia, geras filmas primins vasarą, šilumą, pamokys naujų dalykų, papasakos įdomių istorijų ir tiesiog padės gerai ir šiltai praleisti laiką. Naujoji kino savaitės apžvalga irgi to siekia ir rekomenduoja filmus, kurie galbūt sudomins ir jus.

Šią savaitę Lietuvos kino ekranus pasiekia net septyniems “Oskarams” nominuota drama “Kovotojas”, kurioje puiki aktorių komanda, vadovaujama režisieriaus Davido O. Russello, pasakoja tikrais įvykiais paremtą istoriją apie legendinį boksininką Micky “Airį” Wardą ir jo kelią į bokso olimpą. Filmas labai dinamiškas ir gyvenimiškas – džiaugsmingas akimirkas keičia liūdesio nuotaikos, sėkmę – nesėkmės, o nuolatos Mickio gyvenime esanti jo šeima – valdinga motina, egoistas brolis ir septynios ne itin draugiškos seserys – dar labiau komplikuoja padėtį. Vis dėlto, “Kovotojas” pirmiausiai yra filmas apie pakilimą  ir savęs nugalėjimą, silpnybių įveikimą – visą tai, kas leidžia sakyti, kad filme matomas žmogus tikrai vertas mūsų dėmesio. Juostą žiūrėti nepabosta, ypač smagios ir traukiančios dėmesį scenos su Christianu Bale’u (geriausiai žinomas kaip naujasis Betmenas), kuris kino kritikų teigimu sukūrė geriausią savo gyvenimo vaidmenį, įkūnijęs buvusią bokso žvaigždę, kuris, paskendęs savigraužos, žiaurumo ir žalingų įpročių liūne paskui save traukia ir brolį Mickį. Jei pasiilgote rimtos dramos, kurioje po pirmų dešimties minučių visai neaišku, kaip filmas baigsis, “Kovotojas”  bus puikus pasirinkimas.

Gero siaubo mėgėjams ir vėl dovana iš Ispanijos. Ar prisimenate tokias juostas kaip “Prieglauda” ar “Pano labirintas”, alsuojančius nematomu siaubu ir kuriančias įtampą garsų, žvilgsnių ir vis didėjančių paslapčių pagalba? Šią savaitę į kino teatrų repertuarus pakliuvęs siaubo filmas “Julijos akys” žiūrovus veikia panašiai – negąsdina trykštančio kraujo fontanais, iškrypusių mutantų šauksmais, elektrinių pjūklų galiomis ar kitais Holivudo siaubo filmų kūrėjų pamėgtais elementais. Filmas bando atskleisti paslaptį – paslaptį tokią baisią, kad vos prie jos priartėjus nukrečia šiurpas. Todėl “Julijos akys” – puiki kelionė su sveiko siaubo pojūčiu ten, kur baimė stingdo kraują.

Kostiuminių filmų mėgėjams pasirinkimas nėra didelis – į viduramžių miestus, niūrius miškus ir inkvizicijos kameras kviečia juosta “Juodosios raganos metai”, kurioje N. Cage’as vaidina iš kryžiaus karų grįžusį riterį, kuriam patikėta sudėtinga užduotis – pristatyti bažnytiniam teismui jauną merginą, kaltinamą raganavimu, kuris sukėlė Europoje marą ir nusinešė tūkstančius gyvybių. Nenuostabu, kad saugant tokią galingą raganą kyla mintys, jog kažką panašaus ji gali padaryti ir savo sargybiniams – sukelti jei ne marą, tai meilę. O ji, žinia, yra ne mažiau pavojinga.

Mažiesiems kino žiūrovams, jų tėveliams, seneliams, jaunoms ir jau brandžioms poroms ir kartu visiems, kurie dar tiki pasakomis, kino teatruose sukasi nuostabus animacinis filmukas “Ilgo plauko istorija”. Tai gerai žinomas klasikinės pasakos apie bokšte uždarytą princesę interpretacija, kuri stebina ir išmone, ir charakteriais, ir ypač gražiais vaizdais.  Princesė Auksaplaukė, gyvenanti aukštame bokšte, turi tik vieną svajonę – pamatyti, iš kur atskrenda tie žibintai, kurie kasmet apšviečia dangų būtent per jos gimtadienį. Ir noras ištrūkti iš mamos globos ir pažinti už bokšto slypintį pasaulį toks stiprus, kad pasitaikius pirmai progai Auksaplaukė ja ir pasinaudoja. Štai tada ir prasideda nuotykiai. Ir, žinoma, užsimezga meilė.

Gražios savaitės su kinu.