Sveiki, cinema.lt lankytojai! Praeitą savaitę rašiau apie du italų grandus: Fellini ir Antonioni. Šį kartą apžvalga bus tikrai prancūziška. Pagrindinė priežastis – šiuolaikiniam prancūzų kinui skirtas festivalis „Žiemos ekranai“. Festivalis vyks ne tik Vilniuje. Filmų peržiūros vyks ir Kaune, M. Žilinsko galerijoje įsikūrusiame Senamiesčio kino klube, kuris jau spėjo tapti alternatyvaus kino tvirtove mieste. Trečiasis miestas, kurio gyventojai turės progą susipažinti su prancūzų kino naujienomis – Panevėžys. Vilniuje festivalis vyks „Forum Cinemas Vingis“ (sausio 25-29d.) ir „Skalvijoje“ (vasario 1-4d.), Kaune Senamiesčio kino klube (vasario 2-11d.), o Panevėžyje kultūros centre „Garsas“ (8-11d.). Prancūzų kinas nuo seno užima išskirtinę vietą kino pasaulyje. Jo reikšmė buvo ypač išaugusi 7-8 dešimtmetyje, kai čia klestėjo reiškinys žinomas kaip „prancūzų naujoji banga“, kurią inspiravo tokie režisieriai kaip J. L. Godard, F. Trauffaut ar A. Resnais. Jie oponavo už Atlanto įsigalėjusiai studijinei sistemai, sureikšmino režisieriaus autorinį braižą, kiną padarė politiškai aktyviu, palikę studijas sugrįžo filmuoti į gatves ir paskatino daugybę jaunų režisierių debiutuoti kine. Debiutantų skaičius per kelis metus labai išaugo. Tačiau naujajai bangai išblėsus prancūzų kinas susidūrė su tuo, ką galima būtų pavadinti tapatybės krize. Jis prarado didelę dalį savo išskirtinumo, tačiau ėmė atspindėti išorines įtakas ir tapo daug įvairesnis, o kartais net nenusileido ankstesniajam klestėjimo laikotarpiui. Vis dažniau ėmė ryškėti atvykėlių iš buvusių Prancūzijos kolonijų įtaka. Šią kryptį festivalyje atstovaus Abderrahmane Sissako „Visi nepastebėti vaikai“, šis filmas neturi jokios politinės potekstės, ribojančios kūrybinę laisvę ir užkertančios kelią pasireikšti savitam menininkų mąstymui. Prancūzų trumpametražiai filmai lietuviams gerai pažįstami iš nuolat rengiamų prancūzų kino naktų. Dauguma šio filmo istorijų seka šia tradicija, tačiau skiriasi nuo kino naktyse rodomų filmų estetine kokybe, nes juos kuria ne pradedantys režisieriai, o ryškūs mūsų dienų režisieriai. Iš visų istorijų norėčiau išskirti brolių Coenų bandymą. Kaip ir visada jie išlieka taikliai šmaikštūs ir sugeba sukurti labai stiprius, žanrinio kino išmanymu paremtus tipažus. Žvelgiant į visą pasakojimų kolekciją džiugina tai, kad režisieriai apima labai skirtingas socialines klases, jų patirtį, skirtingas miesto erdves, tačiau sugeba kurti vieningą Paryžiaus nuotaiką. Gerų įspūdžių! Linas Jusionis
www.cinema.lt informacija
7.6
60%
72
