Sveiki, cinema.lt lankytojai! Praeitą savaitę atkreipiau dėmesį į prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“. Šią savaitę, jau atėjus ir tikrai žiemai, festivalis persikelia į „Skalvijos“ kino teatrą. Kadangi filmai išlieka tie patys ir, kaip minėjau praeitoje apžvalgoje, jų yra tikrai daug, šioje apžvalgoje „Žiemos ekranų“ festivalį paliksiu nuošalyje. Tačiau reikia pripažinti, kad būtent jis jau antrą savaitę bus įdomiausiu įvykiu Lietuvos kino teatrų padangėje. Tad baigdamas kalbas apie „Žiemos ekranus“ tik priminsiu, kad bene geriausias festivalio filmas yra Damieno Odoulio „Karavadžą“. Jarmanas sukūrė ne vieną biografinį filmą, „Karavadžas“ yra vienas iš jų. Filmas pasakoja apie garsų italų baroko tapytoją. Kaip ir įprasta režisierius kuria estetizuotą tikrovę. Jo perdaug nedomina biografinės smulkmenos, dailininko homoseksualumas taip pat nevaidina pagrindinio vaidmens. Autorių domina kūrybos procesas, jis žaidžia kino kalbą priartindamas prie Karavadžo darbų. Jarmanas perteikia dailininko agoniją, išlieka toks pats asketiškas juostoje, kaip dailininkas drobėje, tačiau jaučiama įtampa, gimstanti iš režisieriaus savų impulsų tramdymo. Nedažnai stengiuosi atkreipti dėmesį į aktorius, tačiau šį kartą noriu pažymėti etatinio režisieriaus aktoriaus Nigelo Terry darbą. Tai nėra įprasta kino aktoriaus vaidyba. Joje labai daug artumo teatrui, ypač darbas su balsu. Tačiau vietomis apsireiškiantis teatrališkumas, teksto atsiskyrimas nuo vaizdo paryškina darbo su garsu, o kartu ir aktoriaus balsu svarbą šio brito filmuose. Jarmanas yra vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių režisierių per pastaruosius tris dešimtmečius, jo filmai išsiskiria labai sutirštinta menine išraiška, integruojančia garsą, vaizdą ir tekstą. Jarmanas gali labai nepatikti ir kelti neapsitenkinimą, tačiau jo savitumas tikrai nekelia abejonių. Gerų įspūdžių! Linas Jusionis
www.cinema.lt informacija
6.2
47
81%
