"Aš tapau save, nes dažnai būnu viena ir save pažįstu geriausiai..."
"Tapau savo pačios realybę. Vienintelį dalyką žinau tikrai - tapau, nes man šito reikia. Tapau tai, kas praslenka man pro akis, mintis be jokių išansktinių svarstymų."
"Iškenčiau du baisius dalykus gyvenime, kurie turėjo pasibaigti mirtimi. Pirmasis - siaubinga autobuso avarija, antrasis - Diego Riviera, mano vyras."
"Būti Diego žmona - pats nuostabiausias dalykas pasaulyje. Aš leidau jam žaisti su kitomis moterimis, vaidinti jų globėją. Tiesa yra ta, kad jis niekuomet nebuvo ir nebus kieno nors vyru, bet jis - puikus bičiulis."
"Mano piešiniai - tai skausmo balsas. Tapyba užpildė mano gyvenimą. Darbas yra geriausias dalykas, kurį patyriau."
Gulėdama ligoninėje 1950-aisiais Frida sakė: "Niekada nepraradau savo dvasios. Visuomet tapiau. Man nuolat leido stiprius vaistus, jaučiausi tarytum animuotas personažas, jaučiausi laiminga. Juokadauvau, rašiau, žiūrėjau filmus...Tikrai negaliu skųstsi."
Paskutinėje parodoje Frida sakė: "Aš nesergu. Aš tik esu sulaužyta. Bet tol, kol galėsiu tapyti, būsiu laiminga."
7.6
60%
72
