Iš pirmo žvilgsnio, komedija "Amerikietiška svajonė" - nei juokinga, nei protinga. Filme, vejantis madą ir "dienos gandus", bandoma parodijuoti Amerikos prezidento žemą išsilavinimą ir Amerikos gyventojų kvailą potraukį žiūrėti bukinamus realybės šou. Sutikite, formulė - nuobodoka. Be to, dar ir realizuota viskas labai jau šabloniškai.
Bet toliau žiūrint filmą, pro banalių juokų ir tiesmukos ironijos paviršių pradeda brautis kitokie įspūdžiai. Filmas pradžioje pateiktas kaip "paviršutiniškos komedijos" šablonas ir toliau seka šia formule. Bet kai besikartojantys juokai pradeda nusibosti, galima pastebėti, kad filmo pasikartojimai pradeda atrodyti lyg kažkoks užkeikimas, konstravimas kitokios tikrovės. Bet "tikrovė" nėra tinkamas žodis, nes tai greičiau padriki tikrovės gabalai, kurie net ir nesiekia sudaryti prasmingos visumos.
Ne, filmas nėra siurrealistinis ar paslėptas šedevras. Tai iš tiesų paviršutiniška komedija režisieriaus, kuris išgarsėjo "Amerikietiško pyrago" (American pie) kino filmų serija ir kuris šį kartą su "Amerikietiška svajonė" vėl nori nesunkiai susižerti gražaus pinigo. Bet filmo tuštumas ir jo herojų paviršutiniškumas pradeda gąsdinti.
Istorijos centre kelių jaunuolių siekis laimėti "jaunųjų talentų" televizijos šou. Tai mūsiškas "Kelias į žvaigždes". Vienoje barikadų pusėje - šviesiaplaukė jauna mergina Seli, kuri ketina laimėti šou bet kokia kaina. Ji - veidmainė, be "moralinių skrupulų", sakytume - be sąžinės. Jos pagrindinis konkurentas - jaunas vaikinukas iš Pakistano, kuris žavisi klasikinio laikotarpio Brodvėjaus teatru ir linki visiems tik gero. Čia, suprask, yra gerasis filmo herojus.
Taip pat šalia dar "sukinėjasi" valdingasis, įnoringas ir taip pat be jokios sąžinės televijos šou "Amerikietiškoji svajonė" vedėjas Martinas. Na, be viso to, dar yra šiek tiek suvaikėjęs Amerikos prezidentas, keli teroristai iš Pakistano ir dar daug jaunų vaikinų ir merginų, siekiančių šlovės televizijoje.
Ypač stebina, kaip filme "lengva ranka" į vieną katilą sumestas ir prezidentas, ir teroristai, ir televizijos šou, ir jaunuolių siekiai, ir asmeninis moralinis pagedimas. Tai toks gana savotiškas komedijos tipas, kuriame lyg ir galima rodyti viską, tik sutirštinant spalvas ir aiškiai rodant, kad tai juokai, čia reikia juoktis, mes pramogaujame.
Ir tada viskas jau iš tikrųjų pradeda šiurpinti, kadangi darosi nejauku nuo rodomo filmo visumos. Nuo to, kokį pasaulio vaizdą matome šiame filme. Pasaulį, kuriame viskas plokščia, kur nėra jokios tvirtesnės prasmės ir kur žmonės ir daiktai - lyg tuščiaviduriai.
Žinoma, tokį šio filmo vertinimą galima suprasti, kaip tiesiog elito pasibjaurėjimą populistiniu "marmalu", kurį ir Lietuvoje visi matė "Kelyje į žvaigždes". Tai būtų teisinga, bet tik iš dalies. Mat toks pasibjaurėjimas yra skonio ir moralinio pasmerkimo skatinamas. O "Amerikietiška svajonė" nustebina savo vos ne ontologiniu nihilizmu.
Bernardinai.lt informacija
7.6
60%
72
