Žiūrėdamas naująjį Holivudo senbuvio režisieriaus Rono Hovardo (Ron Howard) filmą „Pakilęs iš pelenų“ (Cinderella Man, 2005), nesiliauji stebėtis, kokių techninių aukštumų yra pasiekęs Holivudo kinas. Išties stebėtina kūrybinio sumanymo ir techninio įgyvendinimo darna. Apgalvota kiekviena smulkmena, akis ir mintis slysta filmo siužetu „kaip sviestu patepta“. Melodramatiška istorija apie boksininko Džimo Bredoko likimą graudina, verčia stebėtis ir išgyventi, kartais linksmina, ir viskas taip tiksliai „dozuota“, kad negali nieko prikišti. Tai pažymi ir amerikiečių kritikai, vadindami filmą puikiu amerikietiško kino pavyzdžiu. Tarytum atgimė senasis Holivudas, sako jie.
Sunku tam prieštarauti, ypač tuo metu, kai filmas dar nesibaigęs, ir visas dėmesys yra skiriamas kino ekranui ir jame pasakojamai istorijai. Bet jei verčiamas kino kritiko pareigos ar šiaip įgimto būdo „kietumo“ nepasiduodi kino kerams ir pradedi savęs (ir kartu režisieriaus) klausti, o kas gi čia rodoma, tada gali atrasti dalykų, kurie pasirodys įdomesni ir už patį dramatiškiausią boksininko likimą.
Bet iš pradžių trumpai apie siužetą. „Pakilęs iš pelenų“ – tai tikrais faktais pagrįsta istorija apie boksininką Džimį Bredoką (Jim Braddock), kuris 3-4-tajame XX a. dešimtmečio Amerikoje bandė tapti pasaulio bokso čempionu, finale patyrė traumą ir pasitraukė iš bokso. Didžiosios depresijos metais jis bandė išmaitinti savo badaujančią šeimą, ieškodamas atsitiktinio darbo, net kartais prašydamas išmaldos, ir galiausiai grįžta į boksą, vieną po kito „patiesia“ keturis varžovus ir tampa pasaulio čempionu. Visa tai mums parodo režisierius Ronas Hovardas ir puiki pripažintų aktorių pora. Puikusis, nuostabusis Raselas Krou (Russell Crowe) ir kiek mažesnio masto žvaigždė, bet taip pat labai garsi aktorė Rene Zelvager (Renee Zellweger). Kaip jau minėta, sunku ką nors prikišti filmui. Melodramatiška istorija per daug nevirkdo, bet „griebia už širdies“ ir daugumai turėtų labai patikti.
Bet filmas yra labai vienpusiškas ir įdomu paklausti, kodėl taip yra. Pasakodamas filmo siužetą, režisierius puikiai parenka technines priemones, o aktorius Krou ne mažiau puikiai parodo savo herojaus vidinę dramą, bet kuo labiau įsibėgėja filmas, tuo labiau tampa akivaizdu, jog pasakojimas vis labiau „pinga“ ir galiausiai pajunti, kad ekrane viso labo šaunaus vyruko, kuriam sekėsi, paskui nesisekė ir vėliau vėl sekėsi istorija. Ar gali būti kas nors daugiau, paklausite jūs? Tikrai taip, tas „daugiau“ yra tai, kas skiria gerą kiną nuo prasto kasdienio šlamšto, į kurį atrodo vis labiau orientuojasi amerikiečių komercinis kinas.
„Pakilęs iš pelenų“ net nebando savo žiūrovams pasakyti, kuo gi išskirtinė šio Džimio Bredoko istorija. Kas atsitiko šiam žmogui, kad jis nugyveno tokių neįtikėtinų permainų kupiną gyvenimą. Ar tai likimas, ar visagalio įsikišimas, o gal tai tiesiog valingo žmogaus istorija? Kaip šiam Džimui Bredokui pavyko nepalūžti, kai jo mažametis sūnus degė karščiu po antklode, o namie oro temperatūra buvo žemiau nulio, nes nebebuvo pinigų sumokėti už šildymą? Kur yra ta stiprybė, kuri leido šiam vyrui rizikuoti savo žmonos ir vaikų likimu, vėl sugrįžtant į bokso ringą, kai kiekviena kova galėjo baigtis mirtimi? Nes toks tikrai žiaurus sportas buvo boksas praėjusio amžiaus pradžioje.
Trumpiau tariant, pasirinkimas čia galėtų būti toks. Jei „Pakilęs iš pelenų“ – viso labo sėkmės istorija, tai šis filmas nė kiek įdomesnis nei sekmadieninis Teleloto. O jei tai išskirtinio ir išmintingo žmogaus gyvenimo istorija, vadinasi, mes galime iš jos pasimokyti.
Šis filmas priklauso pirmajai kategorijai, ir tai labai nuvilia. Puiki kino technika, aktoriai ir siužetas emociškai „pagauna“ žiūrovus, savotiškai „atidaro jų širdis“ ir būtent čia būtų galima parodyti ir šio to gilesnio, gal net išmintingesnio. Nes fortūna nepatikima draugė, o išmintis daug patikimesnė.
Kažin ar galima tikėtis, kad dauguma skaitančiųjų pritars tokiai interpretacijai. Filmas, kaip minėta, nėra prastas ir netgi gali būti laikomas viena iš geresnių šių metų amerikiečių komercinių juostų. Bet jis stebėtinai paviršutiniškas, ir būtent tai čia pamėginta išskleisti kiek giliau. Pamėginkite pažiūrėti patys ir pagalvoti.
Be to, reikėtų kiek atskleisti šiame tekste išdėstytos pozicijos slaptą pagrindą. Boksas amerikiečių kine rodomas gan dažnai, ir tai dažnai būna gana stiprūs filmai. Ypač tai pasakytina apie 2001 m. taip pat amerikiečių režisieriaus Maiklo Mano (Michael Mann) filmą „Ali“, sukurtą pagal neprilygstamojo boksininko Muhamedo Ali gyvenimo istoriją. Bus proga – pažiūrėkite, štai koks turėjo būti „Pakilęs iš pelenų“.
Bernardinai.lt
7.6
60%
72
