Voliso ir Gromito nuotykiai pilno metražo filme pasirodo pirmą kartą. Iki šiol turėjome progų juos matyti tik trumpuose animaciniuose filmuose. Daugelis turėtų prisiminti, kad ir bene pirmąjį jų filmuką, parodytą Lietuvoje apie Voliso ir jo ištikimojo šunėko Gromito kelionę į mėnulį, kuris pasirodė besąs visas iš sūrio. Tai turėjo nudžiuginti aistringą sūrio gerbėją Vomitą, bet, deja, nepasiėmęs į kelionę krekerių Vomitas negalėjo mėgautis delikatesu. Tokios nuotaikingos ir paprastutės situacijos yra “firminis” abiejų draugų nuotykių bruožas.
Pilno metražo filmo pavadinto “Kiškiolakio prakeikimas” (The Curse of the Were-Rabbit) buvo laukiama su tam tikru atsargumu, nepranašaujant juostai užtikrintos sėkmės. Juk britiškas serijos humoras puikiai tiko trumpiems filmukams, kur daug ką buvo galima pasakyti užuominomis, praleidžiant išsamius aiškinimus. Tai savotiškai atitiko ir keistai žavią, plastelininę serijos animacijos techniką. Kiek iškraipyti veidai, groteskiškai didelė ir judri burna, didelės apvalios akys, pailga galvos forma. Toks yra Volisas, o jo palydovas šuo Gromitas - lyg protingas ir patyręs, bet nebylus draugas. Šuo, kuris visada vaikšto ant dviejų letenų ir natūraliausiai atrodo, kai pasirišęs prijuostę verda savo šeimininkui rytinę arbatą.
Bet filmas nenuvylė. Visa originaliosios serijos dvasia čia gerai jaučiama. Abu draugai tokie, kokie ir buvo. Volisas - ekscentriškas prietaisų išradėjas, Gromitas - labiau už technologines naujoves vertinantis namų židinio jaukumą. Nuotykiai taip pat įdomūs. Šį kartą Volisas ir Gromitas - partneriai kompanijos, saugančios miestelio žmonių daržuose augančias daržoves nuo triušių, kurie piktavališkai vis taikosi jas graužti. Sofistikuota sekimo sistema leidžia partneriams greitai reaguoti į kiekvieną pavojaus signalą, todėl miestiečiai gali ramiai miegoti... ir ruoštis kasmetiniam daržovių festivaliui.
Bet Voliso nerami išradėjo dvasia neduoda jam ramybės, ir vieną dieną dėl siaubingos klaidos laboratorijoje gimsta kiškiolakis, iš triušio atsiradusi siaubinga pabaisa, kuri, kai tik miestą nušviečia mėnulis, puola siaubti augančių daržovių lysves ir taip grasina nutraukti kasmetinę šventę. Ir šį kartą, kaip ir anksčiau, sunkiausias išbandymas tenka vargšui Gromitui, kuris turi ne tik įveikti išorinius sunkumus, bet ir apsaugoti Volisą nuo jo paties pražūtingų prietaisų ir sutvėrimų.
Draugų poros žavesys, be abejo, - jų neįprastumas. Britiškas konservatoriškas prisirišimas prie namų, pagarba gyvūnams, kaimyniškų santykių šiltumas - šie “rimti” dalykai nesunkiai aptinkami abiejų draugų santykiuose. Be to, tai “sprogstamojo mišinio” bruožų turinti porelė. Melancholiškas ir visada nebylus šuo, plepus ir savimi pasitikintis, šiek tiek tuščiagarbis vyriškis. Voliso plepalus Gromitas palydi tik akių “mimika”, kuri atrodo labai iškalbinga ir dar juokingesnė.
Kita vertus, sunku tvirtai teigti, kad filmas visada stengiasi prajuokinti. Tai dar vienas skirtumas, palyginti su dažniau pas mus rodoma amerikietiška animacija. Poros santykiai juokingi patys savaime, savo tipais, smulkiomis detalėmis, kurios pabrėžia pagrindinę temą. Atrodo, kad filmo kūrėjams atrodo svarbiau pabrėžti visumą. Tad greičiau bus taip, kad tik pamatę nemirtinguosius herojus pradėsite šypsotis ir nenustosite iki filmo pabaigos. Jei toks “tylus” humoras jums įdomus, tada juosta tikrai nenuvils.
Pabaigai dera pridėti, kad filmas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai viena iš tų vis dažniau pasitaikančių juostų visai šeimai, nes yra ką parodyti ir vyresniesiems, ir jaunesniesiems. Pastarieji juoksis ir kvapą užgniaužę seks neįprastą bei intriguojamą siužetą, o pirmieji galės panagrinėti keistus herojų tipažus ir kartu parankioti kitų filmų citatas ir parodijas, kurių “Kiškolakio prakeikime” labai gausu.
Bernardinai.lt