Garsiausias šių dienų rusų režisierius D.Meschijevas nemėgsta šlovės

2004-12-08

Rusų straipsniuose apie kiną pastaruoju metu bene dažniausia yra minimas režisieriaus Dmitrijaus Meschijevo vardas. Žiniasklaidoje nuolat rašoma apie atsigaunantį naująjį Rusijos kiną, kurio ryškiausiu simboliu tapo šio režisieriaus darbas „Savi“. Apie Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu netikėtai susiklosčiusius žmonių likimus pasakojantis filmas Lietuvoje pradedamas rodyti jau nuo gruodžio 3 dienos. Tarptautiniame Maskvos kino festivalyje geriausio režisieriaus ir geriausio filmo prizus D.Meschijevui įteikė žiuri pirmininkas, britų režisierius Alan Parker („Deivido Geilo paslaptis“, , „Deganti Misisipė“, „PINK FLOYD - SIENA“). D.Meschijevą ypač sujaudino tai, kad šiuos apdovanojimus jis gavo iš žmogaus, kurį ypatingai gerbia ir žavisi. „Tai režisierius, kurio filmus aš žiūrėdavau sulaikęs kvėpavimą. Kai kurias juostas mačiau tūkstančius kartų. Puikus meistras. Žinoma, mane paveikė jo filmai, ypač kai A.Parkeris apie mane pasakė tokius žodžius,“ – savo susižavėjimo neslėpė rusų režisierius Dmitri Meskhiyev. Jis teigia, kad po Maskvos kino festivalio apdovanojimų, gyvenimas jam tapo kiek sunkesnis. Tačiau D.Meschijevas tikisi, kad greitai visas, jo žodžiais tariant, „sujudimas“ baigsis, o jis gyvens kaip ir anksčiau. Dabar visi naujojo rusų kino atstovą kviečia į festivalius, prašo interviu, tačiau jam tokia šlovė nerūpi: „Atvirai tariant, man tai nelabai patinka. Tai malonu, bet vargina. Neturiu tokio tikslo, kad mane atpažintų gatvėje. Aš ir dabar ne visai noriai duodu jums interviu…“ – netikėtai žurnalistui prisipažino režisierius. Į klausimą, kaip žiūri į didesnius kritikų jam keliamus reikalavimus, jis atsakė tiesiai šviesiai: „O man visiškai tas pats! Dirbsiu kaip ir dirbau, stengsiuosi kaip ir stengiausi, o kartelę sau kelsiu vis aukščiau ir aukščiau… Aš gi esu ne į aukštį šokinėjantis sportininkas, o režisierius. Bet kurį režisierių lydi ne tik sėkmė.“