Naujos kartos Korėjos režisieriaus Kim Ki-Duko filmas „Pavasaris, Vasara, Ruduo, Žiema...Pavasaris“. Būtent šios Kim Ki-Duko filmų savybės kino festivalių apdovanojimais šį jauną režisierių įtraukia į tokių legendinių Europos kino kūrėjų kaip Jean Luc Godaras, Aki Kiaurismaki ar Pedras Almodovaras kompaniją.
Po filmo „Pavasaris, Vasara, Ruduo, Žiema...Pavasaris“ lietuvių žiūrovai galėjo susidaryti įvaizdį, kad Kim Ki-Dukas ištikimas tik mąsliai, tradicijos ir laiko patikrintų Tolimųjų Rytų aurai bei nuo šiuolaikiško gyvenimo ritmo nutolusiai kasdienybei. Tačiau po jo sekusi „Samarietė“ ir dabar į kino teatrus atkeliaujantys „Tušti namai“ atveria vis kitas šio talentingo ir įvairialypio režisieriaus puses.
„Tušti namai“ yra meilės istorija. Istorija, kurioje mažai kalbama, tačiau pasakoma daugiau nei daugelyje šią temą gvildenančių pasakojimų. Čia pasitvirtina ne kartą kino kritikų išsakyta nuomonė, kad „Kim Ki-Dukas priverčia tylą dainuoti“. „Tušti namai“ kupini meilės, su savimi atsinešančios laisvės pažadą.
Tae-suk (akt. Jae Hee), laisvas ir romantiškas klajoklis, motociklu keliaujantis nuo vieno laikinojo prieglobsčio link kito. Prieglobstį jis randa laikinai apleistuose namuose, kuriuos kuriam laikui savo išvykimu apleido šeimininkai. Tae-suk sutaiso išlaužtą spyną, sugadintus daiktus, verdasi sau valgį ir klojasi šeimininkų patalais. Viename iš jų Tae-suk sutinka Sun-hwa (akt. Seung-yeon Lee), įkalintą vyro despotijoje. Po dvejonių pasiryžęs ją išgelbėti, sviedžia golfo kamuoliuką viena iš trijų apleistuose namuose seniai neliestų golfo geležčių į jos vyrą, tuo metu eilinį kartą besikėsinantį į Sun-hwa kūną prieš jos pačios valią. Ir kartu su ja leidžiasi į svaiginančią kelionę kitų tuščių namų šilumos link. Tačiau ten jų laukia nauji lemties vingiai...