Vasario pradžioje Lietuvos kino teatruose startuos žavinga romantinė komedija „Aleksas ir Ema“ režisierius. Artėjančios filmo premjeros proga pateikiame smagu interviu su režisieriumi Robu Reineriu.
Jūs ganėtinai vėlai prisijungėte prie filmo „Sklinda gandai...“...?
Taip, turėjau vos 8 dienas pasiruošimui. Buvo baisoka. Kita vertus, jaučiausi laisviau, nes tai buvo pirmasis projektas, į kurį neturėjau laiko per daug emociškai įsijausti. Nebuvau apsėstas kokių nors idėjų, tiesiog pasakiau sau, kad reikia perprasti filmą ir tiesiog priimti kai kuriuos sprendimus. Pirmiausia, turėjau sustyguoti į vieną prasmingą visumą personažus ir įdomius dialogus, kurių buvo apstu, bet trūko juos vienijančios idėjos. Taip aš atradau, kad įdomiausia filmą būtų pasakoti per Jennifer Aniston herojės Saros emocinio brendimo prizmę. Tai suvokęs pasijutau tvirtai, nes jau galėjau kurti istoriją. Kitas darbas buvo atsekti, kurios scenos pagrįstų emocinę filmo liniją. Taigi, per pirmas 3 dienas aš sutvarkiau filmo struktūrą, o per kitas 5 dienas ruošiausi scenms, kurias turėjome filmuoti pirmąją savaitę.
Ar kada nors susimąstei apie tai, kad jūsų filmas turėtų prilygti filmui „Absolventas“?
Jei mes turėtume prilygti „Absolventui“, būtume rimtai įklimpę. Juk „Absolventas“ yra vienas geriausių visų laikų filmas. Neveltui jis beveik visada įtraukiamas į geriausių filmų šimtukus. Tai klasika tapęs amerikiečių filmas. Kurdami komediją „Sklinda gandai...“ mes pasinaudojome „Absolventu“ kaip smagia metafora ir filmo įkvėpimo šaltiniu. Tai tikrai ne perdirbinys. Tikrai ne tęsinys. Savo filmu mes tik teigiame, kad „Absolvento“ istorija yra paremta tikrais įvykiais, kas, pasirodo, yra tikra tiesa. Tuo metu Pasadenoje tikrai sklandė tokie gandai, o knygos „Absolventas“ autorius Charles‘as Webbas savo personažus kūrė pagal realius žmones.
Ar pati idėja, kad „Absolvento“ istorija yra paremta tikrais įvykiais, kilo filmavimo metu?
Taip, filmavimo metu. Iš tiesų, mūsų filmas jau ėjo į pabaigą, kai kilo ši idėja. Vienas vyrukas pažinojo Charles‘ą Webbą ir kartkarčiais susirašinėjo su juo elektroniniu paštu dėl įvairiausių teisinių filmo klausimų. Iš jo ir sužinojome, kad ponios Robinson personažą jis sukūrė pagal realios moters gyvenimo istoriją. Dėl viso pikto pradėjome klausinėti žmonių, ar Pasadenoje tikrai kada nors sklandė tokie gandai. Visi kaip vienas tvirtino, kad iš tiesų sklandė tuo metu, kai pasirodė knyga, o paskui ir filmas „Absolventas“.
Kai buvai vaikas, ar kada nors pagalvojai, kad dirbsi pramogų versle, kaip ir tavo tėvai?
Ne, niekada apie tai negalvojau, iki, berods, paskutinių metų mokykloje. Mane visą laiką žavėjo pramogų pasaulis, bet savęs ten neįsivaizdavau. Užaugau su tėčio laida „The Dick Van Dyke Show“, ją žiūrėdavau net per vasaros atostogas. Tačiau tai buvo tik susižavėjimas, tarsi hobis. Lygiai taip pat žavėjausi ir sportu, kažkada net svajojau apie gydytojo darbą. Tačiau viskas pasikeitė, kai būdamas paskutinėje klasėje gavau nedidelį vaidmenį mokyklos spektaklyje. Tada teatro trupėje pirmą kartą pajutau, kad sutikau man artimus žmones. Jie jautė taip pat kaip aš, jų požiūris į pasaulį buvo panašus į manąjį. Tada pirmą kartą ir pagalvojau, kad čia yra mano žmonės ir mano vieta.
Tačiau tavo karjerai tikrai nemažai įtakos turėjo aplinka, kurioje augai?
Taip, netgi labai didelės įtakos. Mūsų namuose nuolat lankydavosi tokie žmonės kaip Melas Brooksas, Sidas Caesaris ar Normanas Learas. Būdavo labai linksma. Mūsų namuose visada buvo pilna įdomiausių žmonių ir geros atmosferos.
Dėkui už pokalbį.
7.6
60%
72
