Visi garsiausi Holivudo aktoriai, filmuodamiesi įvairiose veiksmo juostose, yra maksimaliai apsaugoti nuo menkiausių sužeidimų. Tačiau juostos „Gladiatorius“.
Naujame filme „vaidino“ 30 Bengališkų, Sumatros ir Sibiro tigrų. Gyvūnai buvo ilgai treniruojami balso, tam tikrų garsų ir rankų ženklų pagalba. Treneris taip pat turėjo numatyti atskiro tigro elgesį, kad galėtų pasirinkti, kuris gyvūnas labiausiai tinka filmuotis tam tikroje scenoje. Daug kas priklausė ir nuo gebėjimo manipuliuoti natūralia tigro elgsena.
„Kiekvienas tigras – tai savita asmenybė. Negalėjau net įsivaizduoti, kad jie tokie skirtingi. Žinojau kiekvieno gyvūno charakterį ir tai, kaip jie reaguos skirtingose situacijose bei į kitus tigrus. Pavyzdžiui, turėjau tigrę, kuri nieko nebijojo. Ją visada pasirinkdavau, kai reikėjo filmuoti sudėtingus triukus. Be to, ji gerai sutarė su kitais tigrais ir jaunikliais,“ – pasakojo treneris Thierry Le Portier.
Filmuoti suaugusius tigrus – gana sudėtinga. Jų dėmesį galima pritraukti judančiais dalykais, pvz., jojančiu žirgu, tačiau tai turi pavykti iš pat pirmo karto. Jei tigras vieną kartą pamato jį pralenkiantį žirgą, antrąkart juo nesusidomės.
„Treniruojant tigrą, reikia atsiminti, kad negali pakeisti jo asmenybės ir kad jis yra laukinis žiaurus gyvūnas. Manau, kad nelaisvėje gyvenantys tigrai yra netgi pavojingesni už laisvus tigrus: jie kiekvieną dieną aplinkui mato žmones ir jų nebijo,“ – savo patirtimi dalijosi treneris. Nors kuriant „Du brolius – tigrės vaikus“ viena sudėtingiausių problemų buvo nuolat turėti 7-12 savaičių amžiaus jauniklių, filmuoti tigriukus buvo žymiai lengviau.
„Treniruodamas jauniklius, tiesiog sukurdavau emociją, panašią į tą, kurią turi jausti filmo herojus. Jeigu reikia, kad tigriukas miegotų, duodavau jam du butelius pieno, kad jis pasijaustų mieguistas. Jauniklius reikia filmuoti taip pat kaip ir vaikus. Sukuri jų mėgstamą situaciją ir lauki. Laimei, tigriukai labai mėgsta žaisti, yra komiški ir išradingi,“ – savo paslaptis atskleidžia Thierry Le Portier.