Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“ Panevėžio kino centre "Garsas"

Žiūrėkite kino istorijos ciklo „52 savaitės. Kino maratonas“ seansus "Garso" kino teatre Panevėžyje mažojoje salėje

Lapkričio 14, 15 d. 12 val., lapkričio 16 - 19 d. 15 val., lapkričio 21, 22 d. 12 val., lapkričio 20 - 26 d. 15 val. (5 trumpi filmai - 1.08 val.) 

Vladislavo Starevičiaus filmų programa (1912-1913)

Pirmieji Walt Disney filmai (1928)

„Išprotėjęs lėktuvas“

Pirmas komerciškai sėkmingas animacinis filmukas apie peliuką Mikį. Tai buvo pirmas animacinis filmukas, kuriame buvo panaudota judanti kino kamera. Peliukas jame buvo piktas, nors lengvai įsimylintis išdykėlis ir sukčius. Vėliau žiūrovų atsiliepimai parodė, kad toks jis buvo net įdomesnis, nei vėlesniuose filmukuose, nors „Išprotėjęs lėktuvas“ išleidimo metu nepadarė jiems didelio įspūdžio.

„Garlaivis Vilis“

Tapo pirmu įgarsintu animaciniu filmuku, kuriame buvo naudojamas sinchronizuotas garsas. Istoriniuose šaltiniuose jis minimas kaip pirmas pilnai įgarsintas trumpametražis filmas, turėjęs muzikinį garso takelį, dialogus ir garso efektus (tokių filmukų buvo sukurta ir anksčiau, tačiau jie nesusilaukė tokio milžiniško pasisekimo.) Vėliau dėl politinio korektiškumo iš kai kurių filmuko versijų buvo iškirptos scenos, kurias cenzoriai palaikė žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžiais.

Lapkričio 21, 22 d. 13.30 val., lapkričio 20 - 26 d. 16.20 val.

Brolių Lumiere filmų programa (1895-1897) ir Georges Melies filmų programa (1902-1908). (27 trumpi filmai - trukmė 1.05 val.)

Louis Lumiere ir jo brolis Auguste’as dirbo savo tėvo fotografijos firmoje fiziku ir vadybininku. Tėvui atsistatydinus 1892 metais, broliai pradėjo kurti ‘judančius paveiksliukus’ ir netrukus išrado kinematografą: mašiną, kuri galėjo atlikti ir kameros, ir projektoriaus funkcijas. Brolių išradimas buvo užpatentuotas 1895 m. vasario 13 d., o jau po mėnesio buvo parodyta pirmoji nufilmuota medžiaga, kurioje buvo rodoma, kaip darbininkai pasibaigus darbo dienai išeina iš Lumiere’ų fabriko.

1895 m. gruodžio 28 Louis Lumiere pirmą kartą viešai parodė savo režisuotų filmų trumpą programą. Ši diena laikoma kino gimtadieniu.  Ne taip jau paprasta įsivaizduoti, kad per pirmą viešą ir mokamą seansą parodyta A. ir L.Lumiere'ų juosta „Traukinio atvykimas į La Ciotat stotį“ buvo ir pirmasis siaubo filmas, nes traukinys išgąsdino žiūrovus!

George Melies, dirbęs iliuzionistu Robert-Houdin teatre, susidomėjo ‘judančiais paveiksliukais’ 1895 m., kai pamatė brolių Lumiere’ų sukurtą kamerą. Po šiek tiek daugiau nei metų jis jau filmavo ir projektavo į ekraną nuosavos kūrybos filmus. Atsitiktinai atradęs stop-kadro fotografinį principą, jis pradėjo jį naudoti sudėtingiems vaizdo efektams ekrane parodyti. Eksperimentiniu būdu Melies atrado ir pirmas panaudojo tokias filmavimo technologijas, kaip tolygus vaizdo atsiradimas ir sustiprėjimas, vaizdo susilpnėjimas arba išnykimas, ir nufilmavo pirmus meninius filmus. Mélies sukūrė daugiau nei 500 filmų, kurių garsiausias – 1902 m. ‚Kelionė į Mėnulį‘ (Le voyage dans la lune).

Melies gali būti laikomas mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradininku. Vis dėlto G.Melies‘o nesugebėjo pasivyti sparčiai besiplėtojančios kino pramonės, ir 1913 m. stambios Prancūzijos ir Amerikos kino studijos privertė jo kino kompaniją bankrutuoti. Baigęs kino verslą, G.Melies ėmė pardavinėti žaislus Montparnasse geležinkelio stotyje. Jis nesuvokė savo kūrinių vertės, ir 1914 m. prasidėjus I Pasauliniam karui, leido Prancūzijos kariuomenei konfiskuoti apie 500 savo filmų: išlydžius iš celiuliozes pagamintas kino juostas, jos buvo panaudotos kareivių batų padams gaminti. Dėl to dauguma G.Melies filmų neišgyveno iki mūsų laikų.

Lapkričio 20 - 26 d. 19.50 val.

Dada ir siurealizmas. Abstraktaus, futuristinio, siurrealistinio kino pradžia. (Prancūzija, 10 trumpų filmų – 1.40 val.)

Dadaizmas buvo nihilistinis kultūrinis judėjimas, paneigęs visus iki tol buvusius dailės, literatūros principus. Anot dadaizmo šalininkų, Dada ne menas, o anti - menas. Viskas ką ankstesnė dailė vaizdavo, dadaistai piešė priešingai. Dada arba Dadaizmas (pranc. dada – vaikiškas arkliukas arba kūdikio lemenimas) prasidėjo 1916 m. Ciūriche, Šveicarijoje, kaip atsakas į I Pasaulinio karo baisumus. Tad dėl to jiems pasisiekė sukelti begalę skandalų, bet, iš tiesų, jie privertė žmones žiūrėti į meną kitomis akimis. Dada darbai privertė stebėtoją apsvarstyti priimtą realybę ir pripažinti vaizduotės galimybę.

Seanso metu bus rodomi tokie garsių menininkų filmai:

1. Hans Richter „Ritmas 21“ (1921–1924, 3’20 min.)

2. Viking Eggeling „Įstriža simfonija / Diagonal symphony“ (1921–1924, 5’12 min.)

3. Man Ray „Sugrįžimas prie proto / Le retour ? la raison“ (1923)

4. Rrose Sélavy „Anemiškas kinas“ (1924–1926, 6’41 min.)

5. René Clair & Francis Picabia „Pertrauka / relache - entr‘acte ” (1924, 20’04 min.)

6. Fernand Léger & Dudley Murphy „Mechaninis baletas / Ballet mécanique“ (1924,13‘07)

7. Hans Richter „Kino studija“ (1926, 3’43 min.)

8. Man Ray „Emak Bakia“ (1926, 19’48 min.)

9. Hans Richter „Ryto vaiduokliai / Ghosts before breakfast“ (1927, 6’27 min.)

10. Luis Bu?uel & Salvador Dali „Andalūzijos šuo / Un chien andalou“ (1928, 15’15 min.)