Nuo seno krikščioniškos Kalėdos neapsieina be misterijų. Jose su patosu ir nuoširdžiai būna vaidinama Kristaus gimimo istorija. Šiemet šis veiksmas persikelia į didžiuosius ekranus. Mat praėjus dviem savaitėms po pasaulinės premjeros šalies kino teatrus pasiekė filmas „Banginių vadeliotoja“ (The Whale Rider). Mat ši šešiolikmetė jau laukiasi nesantuokinio kūdikio ir jos dalyvavimas būtų buvęs protokoliškai nekorektiškas.
Beje, Castle-Hughes vaidyba sukėlė kritikos laviną, nes momentais jos veido išraiška tikrai nepriminė „Viešpaties tarnaitės“, kaip ir jos žvalgymasis aplinkui bandant „pagauti“ Šventąją Dvasią. Panašių „prašovimų pro šalį“ būta ir daugiau: disnėjiško stiliaus dekoracijos, mokyklų spektaklius primenantis Trijų Karalių apsilankymas, kurių dovanos įpakuotos į bažnyčios, sinagogos, mečetės formos dėžutes, o prasiveriantis gimimo uolos stogas dvelkia pigaus teatro triukais. Na, o gimdymo skausmuose besiblaškanti Marija kelia rimtų problemų ortodoksinės dogmatikos požiūriu.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad filmui stinga dramatizmo ir siužeto plėtotės. Teisybės dėlei, jie pažymi, kad jame apstu gražių vaizdų ir mielo sentimentalumo. Daug diskusijų kelia ir filmo tikslinė auditorija. Jis neprovokuoja kaip „Kristaus kančia“, tad į jį tikrai neis netikintieji, o įsitikinę krikščionys daug peno apmąstymams nesuras. Gal taikliausiai jo paskirtį apibūdino kardinolas Bertonė, teigdamas, kad jis yra gera religinio auklėjimo priemonė, nes „veda mus prie didžios Dievo dovanos slėpinio“.
Pagal „Noel au cinema“. „Famille chretienne“, Nr.1508 parengė Tomas Viluckas
Bernardinai.lt informacija
6.3
93%
77
