Tebūnie „Raudonasis drakonas“), tačiau nei A.Hopkins`ui, nei R.Goslingui neprikiši pasikartojančių charakterių. Geri aktoriai moka būti originalūs.
Žvelgdama bendriau „Lūžyje“ pasigedau CSI kriminalistų išradingumo tyrimų eigoje bei visiškai netikėtų situacijų išsinarpliojimo. „Lūžis“ gi įsibėgėjo ypač lėtai, nedavė žiūrovui pernelyg daug įsiminti vertų bei nusikaltimą liudijančių detalių, tam, kad žiūrovas galėtų įsivaizduoti esąs vienu žingsniu pirmiau už filmo herojus. Ir, deja, neišsinarpliojo taip, kad palikęs kino salę galėtum atsidusti: „O aš net nebūčiau pagalvojęs, kad galėjo būti taip...“. Taigi sąmoningos režisieriaus bei visos filmavimo grupės pastangos supainioti žiūrovą ir viso filmo metu leisti jam, žiūrovui, jaustis padėties šeimininku, kone visada atsiperka aukštais filmo įvertinimais bei geriu biudžetu, tačiau „Lūžyje“ šių tikslingų supainiojimų buvo kur kas mažiau nei tikėtasi.
Verdiktą darykite patys: „Bausti negalima pasigailėti“.
Elena Liutkutė
www.cinema.lt informacija
7.6
60%
72
