Visi skuba „Reprizos“ režisierių Joachim Trier giminiuoti su garsiuoju danu režisieriumi Lars von Trier, o šis priverstinis giminiavimas, kad ir pasiteisina mažumėle, tik užmeta garsesniojo L. Von Trier`o šešėli dar tik bekopiančiam į šlovę J. Trier`ui ant pečių. Rodos, sužibus žvaigždžių padangėje dar vienam talentui, tuojau būtina ieškoti ir įžymių giminių, idant tą talentingumą pagristi. Visgi J. Trier nusipelno visų iki vieno pagyrimų už savo pastarąjį darbą „Repriza“.
Paprastai šiaurės šalių filmai palieka žiūrovui savo šiaurietišką prieskonį, todėl būna daugiau mažiau įsimintini. „Repriza“ pasižymi specifiniu subtilumu – emocijos filme reiškiamos santūriai, tačiau toks santūrumas netrukdo žiūrovui iš arti pažvelgti į veikėjų gyvenimus ir įsigyventi į filmo siužetą. Labai graži siužetinė dermė kuriama tarp realių įvykių bei pasakojimo, kaip galėjo būti. Tai gan dramatiška istorija apie du geriausius draugus Phillip`ą (Anders Danielsen Lie) ir Erik`ą (Espen Klouman-Hoiner), apie kūrybą, netikėtai užklumpančią šlovę bei žmogaus gebėjimą valdyti savo mintis. Dviejų draugų istorija pradedama įvadiniu nespalvotų epizodu Phillip`ui ir Erik`ui metant į pašto dėžutę savo romanų rankraščius. Toliau visa siužetinė linija tarsi dėliojama iš daugelio dėlionės detalių, kurios dėliojimo eigoje pasimaišo, vaizdai gręžiasi į praeitį, kartais į ateitį, o kartais tiesiog užsimenama „kas būtų, jei būtų“, tačiau galiausiai viskas puikiai sueina į bendrą visumą.
Taip pat įdomus režisūrinis sprendimas skandinaviškąjį santūrumą „praskiesti“ įžūlumo gaidele – garso takelyje skamba nemažai pank roko muzikos, o veikėjai parodo, kad moka visai nesantūriai pasiausti. Kita vertus, scenos, kurios, rodos, galėtų būti pačios triukšmingiausios (Phillip`o išprotėjimas ar Kari bei Philipp`o išsiskyrimas), aktorių suvaidinamos ypač ramiai bei sukauptai.
Reprise, iš prancūzų kalbos išvertus reiškia - atnaujinimas, kartojimas. Visaip mėginau sudėti visus taškus ant „i“ ir susieti filmo pavadinimą su siužetu. Phillip`as filme dažnai skaičiuodavo atbulai nuo dešimties iki nulio, sakydamas, kai pasieks nulį, Kari jį pamilsianti. Filme daug epizodų, kuriuose Phillip`as skaičiuoja, tačiau šalimais nėra Kari, tuomet žiūrovą ima kankinti nuojauta, jog įvyks kažkas negero. O Phillip`as vis kartojasi, skaičiuoja, tačiau gyvenimas kur buvęs kur nebuvęs atsinaujina ir nuspėti įvykių tėkmę yra taip pat
Elena Liutkutė
www.cinema.lt informacija