Po didžiulės Timo Burtono „Alisos stebuklų šalyje" sėkmės neigiamai vertinau entuziazmą pagal visas garsiausias pasakas sukurti didelio biudžeto modernius filmus. Tas pats prodiuseris Joe Rothas po Alisos naujam filmui greitai išsirinko Snieguolę ir maniau, kad filmas bus sukurtas labai skubotai ir be didesnių pastangų. Bet pernai pasirodžius išties įspūdingam debiutiniam klipui mano nuomonė visiškai pasikeitė ir atrodė, kad „Snieguolė ir medžiotojas" taps vienu įspūdingiausių šių metų filmų.
Džiugu patvirtinti, kad filmas pateisino lūkesčius. Žaviausias naujosios Snieguolės bruožas man pasirodė juostos natūralumas. Išskyrus keletą ryškesnių kompiuterinės grafikos epizodų ir ypač bjaurias fėjas (be konkurencijos Del Toro kūriniams), filmas tikrai atrodo kaip klasikinė pasaka, pritiakyta šiandieniniams laikams ir žiūrovams. Kūrėjai nesivaikė populiariojo 3D formato (tiesa, kai kurios scenos atrodo tarsi būtų ruoštos stereo vaizdui), veiksmas vyksta nuostabiuose peizažuose ir įdomiose scenose, kaip pavyzdžiui nuodingas haliucinacijas sukeliantis miškas.
Kitos pastarųjų metų kino mados krypties - viską kurti tamsiau ir kraupiau (Nolano ir jo Betmeno dėka) - kūrėjai vis tik neatsisakė. Bet tokia nuotaika išties tinka Snieguolės istorijai. Čia jau nebebus linksmos Disnėjaus princesės ir smagiai dainuojančių nykštukų. Čia dėmesio centre yra nuostabioji piktoji karalienė, suvaidinta žavosios ir šiam vaidmeniui puikiai tinkančios Charlize Theron (kaip dar iki šiol nemačiau jos Oskarą pelniusio vaidmens „Monstre"?). Labai džiugu, kad debiutuojančiam anksčiau tik reklamas kūrusiam režisieriui užteko drąsos ir ryžto panaudoti neįprastus tokiems didelio biudžeto filmams portretus, atskleidžiančius žiaurias karalienės emocijas ir, svarbiausia, įtikinamą motyvaciją siurbti jaunystę. Šie vaizdai išties puikūs.
Kitų aktorių per daug nekomentuosiu. Chrisas Hemsworthas pastarąsias kelias savaites tiesiog nesitraukia iš ekranų („Toras", „Namas girios glūdumoj", „Keršytojai"), o čia jis medžiotoją vaidina taip pat šauniai ir smagiai kaip ir kitus herojus. Vampyrų mylimoji vėl gi atrodo visada taip pat - galėtų kartais bent jau apsimesti laimingesne. O štai vienas netikėtas siurprizas filme išties buvo - tai nykštukai. Sužavėjo autorių mintis ne tradiciškai samdyti nedidukus žmones, bet paskirti vaidmenis garsiems britų aktoriams (bent jau jei tenka žiūrėti šios šalies filmus) ir panaudoti tiek makiažo, kad tokią spėliojimo užduotį būtų galima įtraukti į kokio Protmūšio repertuarą. Man, rodos, sėkmingai pavyko atpažinti keturis nykštukus. Puikus Hario Poterio serijos ir daugybės kitų didelių filmų dailininkų darbas.
„Snieguolė ir medžiotojas" ko gero nenustebins savo istorija ar kažkokiomis novatoriškomis idėjomis, bet manau būtent toks klasikinis, tradicinis pasakojimo būdas yra labai sveikintinas šiandieninėje nuolat kintančioje įvairiomis kryptimis besimėtančioje jaunimo ir vaikų filmų rinkoje. Žiūrėdamas prisiminiau ne vieną klasikinę dar sovietmečiu rodytą pasaką, kurių ryškiausia - „Mio mano Mio", su dar visai jaunu debiutoujančiu Christianu Bale‘u. Dabar bus išties įdomu sulaukti ir sužinoti, kokia kita pasaka bus prikelta naujam pasirodymui didžiuosiuose ekranuose.
„Snieguolė ir medžiotojas" kinuose jau nuo birželio 1 d.
Autorius: Ričardas Jaščemskas
5.2
66
94%
