Jubiliejiniame tarptautiniame kino festivalyje "Kino pavasaris" gan plačiai bus pristatytas Lietuvos žiūrovams menkai pažįstamas Afrikos kinematografas. Kaip tik šiuo metu šiame kontinente sukurti filmai sulaukia didžiulio susidomėjimo ir svarių įvertinimų tarptautinėje arenoje. Pietų Afrikos drama "Yesterday" puikiai pasirodė Venecijos kino festivalyje, o kiek vėliau pirmą kartą afrikiečių kino istorijoje pretendavo į "Oscaro" premiją kaip geriausias užsienio filmas. Kitas šios šalies kūrinys "Karmen Kajelitsoje" po 25 metų pertraukos dalyvavo Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje ir laimėjo "Auksinio lokio" apdovanojimą. Airių režisieriaus Terry George'o drama "Viešbutis Ruanda" pasakojo apie žiaurų genocidą Ruandoje ir iškovojo net tris "Oscaro" nominacijas.
"Kino pavasario" žiūrovai turės unikalią progą pamatyti tris filmus iš Afrikos šalių - Pietų Afrikos, Maroko ir Senegalo) ir vieną belgų režisieriaus Hubert Sauper dokumentinę juostą apie Tanzaniją. Egzotiški kino kūriniai nėra vien gražūs vaizdai, jie nagrinėja rimtas temas, kurios skamba naujai ir šokiruoja. Tai – ir apartheido režimas, vis dar aktualus žmonių psichologijai, ir gūdžioje stagnacijoje įstrigusios šalies papročiai, provokuojantys kruvinus konfliktus. Tai senosios ir jaunosios kartų konfliktai ir skirtingos nuomonės dėl dvasinių vertybių, ir Europos verslininkų kolonijinis požiūris į žemiau skurdo ribos gyvenančiuosius.
Režisieriaus veterano Ousmane'o Sembene drama "Moolaade" pripažinta vienu svarbiausių 2004-ųjų sezono filmų. Šis kūrinys 57-ajame Kanų festivalyje nusipelnė programos "Kitoks žvilgsnis" pagrindinio prizo ir Ekumeninės žiuri apdovanojimo, ir tuoj po to buvo pakviesta į daugelį kitų tarptautinio kino forumų. Filmas iki šiol intensyviai keliauja po visą pasaulį ir jo kopijas sunku gauti. Į "Kino pavasarį" "Moolaade" kopija atkeliaus iš Prahos vos dviem dienoms ir po dviejų seansų iškart bus išsiųsta į Kopenhagą.
"Moolaade" pasakoja apie vienos Afrikos šalies kaimą, kuriame viską valdo vyrai, o moterys privalo griežtai laikytis jų taisyklių. Vyrai reikalauja, kad prieš vedybas būsimos žmonos dalyvautų "apipjaustymo" procedūroje. Atsisakiusios tai padaryti merginos yra laikomos "nešvariomis" ir neturi galimybės ištekėti. Sąžiningiausia kaimo moteris aktyviai priešinasi pirmykštėms tradicijoms ir įkuria savotišką prieglobstį nenorinčioms paklusti merginoms. Ji paskelbia "Moolaade" teritoriją, kurią peržengusiam žmogus gresia mirtinas prakeikimas.
Pietų Afrikos dramoje "Atleidimas" (Forgiveness) pagrindinį vaidmenį sukūrė Holivudo hituose "Mumija", "Mumijos sugrįžimas" ir kt. pasirodęs aktorius Arnold Vosloo. Režisieriaus debiutanto Iano Gabrielio kūrinys apie nuoširdžią atgailą ir žiaurų kerštą pirmą kartą buvo parodytas 2004-ųjų rugpjūtį Lokarno kino festivalyje, iš kurio išsivežė Jaunimo žiuri komisijos prizą ir "Human Rights" organizacijos apdovanojimą. Keiptauno kino festivalio žiuri komisija šią dramą pripažino geriausiu 2004-ųjų Afrikos filmu. Tai nuostabaus grožio peizažuose nufilmuota istorija apie buvusį policininką, kuris ryžtasi asmeniškai atsiprašyti nepažįstamos šeimos už kadaise padarytą nusikaltimą. Tačiau kita pusė trokšta tik keršto.
Maroke gimusio režisieriaus Ismaelio Ferroukhi kelio drama "Didžioji kelionė" (Le Grande Voyage) yra vienas paskutiniųjų garsaus prodiuserio Humberto Balsano darbų.. Venecijos kino festivalyje jis kartu su jaunuoju kino kūrėju atsiėmė "Luigi de Laurentiis" prizą už geriausią debiutą, o 2005-ųjų vasarį paslaptingai nusižudė likus kelioms valandoms iki Berlyno kino festivalio atidarymo. Šiame filme pateikiama ištisa skalė įvairiausių emocijų, kylančių per seno tėvo ir jauno sūnaus kelionę į Meką. Jie automobiliu kerta daugelį valstybių, susipažįsta su skirtingais papročiais ir sutinka vis kitokius žmones, bet labiausiai stengiasi pažinti vienas kitą ir ieškoti supratimo.
Europos kino meno akademijos geriausiu 2004-ųjų dokumentiniu filmu pripažintas kūrinys "Darvino košmaras" atskleis šiuolaikinės Afrikos kasdienybę ir mėgins nagrinėti globalizacijos poveikį. Didžiausiame Afrikoje Viktorijos ežere užaugintų Nilo ešerių mielai skanauja 2 mln. europiečių, o visai šalia gyvenantys žmonės negauna nė kąsnio, nes tiesiog negali susimokėti už brangiąją žuvį. Režisierius Hubert Sauper keletą mėnesių rizikuodamas gyvybe kruopščiai rinko svarbią informaciją, prikalbino filmuotis rusų pilotus, turtingus verslininkus, Pasaulinio banko agentus, Jungtinių tautų komisijos atstovus ir vargšus Tanzanijos gyventojus - benamius vaikus ar vos už dolerį dirbančius vyrus ir parsiduodančias moteris.
Režisieriaus Huberto Sauperio teigimu, lygiai tokių pat sukrečiančių faktų galima būtų surinkti bet kurioje kitoje Afrikos šalyje. Tik vietoj Tanzanijos žuvies reikėtų pasakoti apie Siera Leonės deimantus, Hondūro bananus, Nigerijos ir Angolos naftą.
7.6
60%
72
