Gruodžio 5-oji – Jungtinių Tautų Organizacijos 1985 m. inicijuota Tarptautinė savanorystės diena (visas pavadinimas: Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą). Ši diena – tai proga prisiminti, kad kas šeštas planetos gyventojas (!) badauja, o Pietų Azijoje arba Afrikoje per pirmąjį mėnesį po gimimo dėl skurdo miršta 10 kartų daugiau kūdikių negu Vakarų pasaulyje.
Daugelio valstybių savanoriai, nereikalaudami atlygio, skiria savo jėgas ir laiką kovai su skurdu besivystančiose šalyse. Pvz. vien tik D. Britanijoje veikia apie 200 000 visuomenei naudingų organizacijų; Vokietijoje prie savanoriškos veiklos bent 1 kartą yra prisidėję 23 mln. žmonių. Kai kurių šaltinių teigimu, Lietuvoje yra apie 50 000 savanorių, beveik 3 procentai visų dirbančiųjų. Savanorių judėjimas šiuo metu itin aktualus, nes artėjantys 2011-ieji metai Europoje yra paskelbti savanorystės metais.
Siekiant atkreipti dėmesį į skurdžiausias pasaulio valstybes ir pagerbti joms padedančius savanorius, Vilniuje gruodžio 5 d. prasidės savaitinis kino festivalis „Žmonių gyvenimai besivystančiose šalyse“. Rečiausios kino juostos bus rodomos originalo kalba (dauguma – su lietuviškais arba angliškais subtitrais). Kino seansai kino teatre “Pasaka” (Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius) – nemokami! Tereikia seanso dieną kasoje pasiimti nemokamų bilietų.
Gruodžio 5 d. 17 val. filmas „Kelionė į Zioną“ pradės festivalį.
Kino festivalio filmų peržiūra baigsis gruodžio 10 d. – Tarptautinę žmogaus teisių gynimo dieną. Tądien bus rodomas dokumentinis filmas apie žmogaus teisių suvaržymą Birmoje. Prieš šį seansą žiūrovams padėtį Birmoje pristatys Kristina Prunerova, Birmos kampanijos koordinatorė, Čekijos vystomojo bendradarbiavimo organizacija People in Need. Taip pat vyks viktorina „Ką žinau apie vystomąjį bendradarbiavimą ir besivystančias šalis?“, kurios metu bus galima laimėti ypatingų prizų.
Visų dešimties šio festivalio kino seansų metu užpildę savo duomenis specialiuose sąrašuose, žiūrovai dalyvaus loterijoje, kurioje kas 8-as asmuo laimės prizą (puodelius, lietsargius, atšvaitus, kt.). Skaičius „aštuoni“ yra simbolinis, nes Jungtinės Tautos 2000 m. patvirtino aštuonis Tūkstantmečio tikslus, kuriais visos šalys įsipareigojo sumažinti skurdą ir nelygybę pasaulyje.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras šiuos filmus rodo, įgyvendindamas projektą „We are ready“ („Mes pasirengę padėti kitiems“), kurį finansuoja Europos Komisija ir LR Užsienio reikalų ministerija.
PROGRAMA
Gruodžio 5 d. 17.15 val.
„Kelionė į Zioną“
Lietuvoje gerai žinomo muzikanto ir savanorio Hokšilos Andrade nufilmuoti kadrai, dešimtyje Afrikos šalių keliaujant vietiniais autobusais ir pakeleivingais automobiliais. Jis kerta dešimt šalių nuo Keiptauno iki Kairo, nešinas tik gitara ir videokamera. Hokšila yra ir pagrindinis filmo operatorius ir veikėjas. Pakelyje jis kuria naujas dainas, groja su vietiniais gyventojais, ragauja jų kartais keistą maistą bei susipažįsta su tenykščiais papročiais. Filmo metu skamba dešimt jo sukurtų dainų, kuriose ne tik atsiskleidžia požiūris į AIDS, Afrikos politiką, gatvių vaikus ir skurdą, bet nuskamba ir linksmos dainos apie vietinį transportą bei kelyje sutiktą draugą Džimį.
Tai filmas apie žinomą Lietuvos asmenybę, kuris savanoriauja įvairiose skurdžiose pasaulio šalyse – nuo Afrikos iki Lotynų Amerikos. Šis filmas vaizduoja realų žmonių gyvenimą Afrikoje bei savanorių veiklą skurdžiose šalyse. Galbūt filmas paskatins žiūrovus savanoriauti ne tik Lietuvoje, bet ir besivystančiose šalyse.
Filmo trukmė: 1 val. Kalba anglų, titrai lietuvių
Gruodžio 5 d. 18.20 val.
“Dievas į Ruandą grįžta naktį”
Tai dokumentinis pasakojimas apie Afrikoje gyvenantį lietuvių misionierių – savanorį kunigą Hermaną Šulcą, kuris kruvinų įvykių nusiaubtoje Ruandos valstybėje pakeitė ne vienos afrikiečių šeimos gyvenimą. 1978 m. H. Šulcas atvyko į Ruandą. Norėdamas padėti skurstantiems šalies vaikams, jis įkūrė sodybą našlaičiams, vaikams ir jaunimui. Vėliau įsteigė ir gimnaziją, kurią lanko apie 400 moksleivių. 1994 m. Ruandoje 100 dienų trukusio ir 800 000 žmonių gyvybių nusinešusio genocido metu sodyba buvo nusiaubta, išžudyti beveik visi joje gyvenę vaikai. H. Šulcas per laimingą atsitiktinumą išliko gyvas ir ją atstatė. Davar kunigas savanoris čia nuolat nebegyvena, nes sodybos jaunimas išmoko tvarkytis savarankiškai.
Filmo trukmė: 43 min. Kalba lietuvių, titrai anglų
Gruodžio 6 d.16.00 val.
„Rusijos kaime gyvena moterys“
Pagrindinės šio filmo herojės mama ir jos dukra parodo, kad skurdas Rusijoje tampa vis daugiau moterims būdingu reiškiniu. Liuba ir Alesia gyvena tipiniame rusiškame kaime, kur gyvena girtaujantys vyrai (su nedidele išimtimi ar be jos) ir išvargintos moterys. Liuba ir Alesia dirba melžėjomis fermoje – tai labai menkai apmokama ir daugumai žmonių per sunki profesija. Auginančios vaikus herojės bėga iš namų, kur nuolat patiria smurtą, jos neturi kito pasirinkimo. Tuo tarpu, kai dauguma jų situacijoje atsidūrusių žmonių ieškotų valdžios pagalbos, mažame ir izoliuotame kaime jos tegali pasikliauti tik savimi.
KONTEKSTAS: 34 proc. daugiausiai nuskurdusių gyventojų sudaro vyrai, 44 proc. yra moterys, apie 22 proc. – nepilnamečiai (kurių žymią dalį augina vienišos motinos). Daugiau nei 50 proc. moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, dirba pavojingomis ir kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiau nei 50 proc. moterų, dirbančių žemės ūkyje, atlieka labai sunkų fizinį darbą, kurio tik labai maža dalis teisingai apmokama.
Filmo trukmė: 30 min. Kalba rusų, titrai anglų
Gruodžio 6 d. 16.30 val.
„Kitokia Kuba“
Tai filmas apie Lietuvoje žinomos „Inculto“ grupės lyderio Jurgio Didžiulio kelionę po Kubą. Šiuo dokumentiniu filmu parodoma kitokia Kuba, vaizdai atspindi ne turistinį salos atspalvį, tačiau parodo realią ir tikrą šalies gyventojų kasdienybę.
Trukmė: 30 min. Kalba anglų
Gruodžio 6 d. 17.00 val.
„Sugrįžimas“
Visas jau suaugusios moters Lijos gyvenimas – tai bandymas susidoroti su savo praeities prisiminimais: jos tėvas nužudė motiną ir ją pačią dažnai mušė. Siekdama nutraukti užburtą smurto ratą, Lija grįžtą į kaimą, kur praleido savo vaikystę. Ji tikisi “pažadinti” žmones, kurių bendruomenėje smurtas laikomas normaliu reiškiniu, ir parodyti naujus galimus tarpusavio santykius.
KONTEKSTAS: Gruzijos baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio, susijusio su smurtu šeimoje, kaip ir nėra oficialios statistikos apie šią problemą duomenų. Tačiau neoficiali statistika rodo, kad šis reiškinys labai paplitęs: 85 proc. moterų, kurios patiria smurtą šeimoje, nepraneša policijai; 90 proc. respondentų teigia, kad yra susidūrę su smurtu šeimoje.
Trukmė: 30 min. Kalba rusų, titrai anglų
Gruodžio 7 d. 14.30 val.
„Viskas bus gerai“
Tai nuotaikingas humoristinis meninis filmas apie Gruziją ir Gruzijos tautą. Tai komedija, per susiformavusius stereotipus apie Pietų Kaukazo tautas puikiai atskleidžianti to regiono specifiką. Filmo autorius – Avtandil Varsimashvili – garsus Gruzijos režisierius, nuo 1999 m. vadovaujantis Tbilisio valstybiniam rusų akademiniam dramos teatrui ir 2001 m. Tbilisyje įsteigęs „Laisvąjį“ teatrą – vieną populiariausių teatrų Gruzijoje.
Filmo trukmė: 1 val. 35 min. Kalba rusų, titrai anglų
Gruodžio 8 d. 14.30 val.
„Kalėjimas, kuriame aš gyvenu“
Prieš dvejus metus britų dokumentinių filmų kūrėjas Rex Bloomstein, žinomas dėl savo filmų apie žmogaus teises ir holokaustą, Rangūne, Birmoje, nufilmavo ilgą interviu su Maung Thura (geriau žinomas pagal savo slapyvardį Zarganar) – 50 metų Birmos scenaristu, filmų kūrėju ir satyros komiku, dėl karinės chuntos Birmoje pašiepimo savo kūryboje nuteistu 55 metams kalėjimo (vėliau bausmė sutrumpinta iki 35 metų). Šiame filme Bloomstein kartu su Zarganar pasekėju, jaunu vokiečiu "stand up" komiku Michael Mittermeier lankosi Birmoje bandydami užmegzti ryšį su Zarganar ar jo aplinkos žmonėmis bei suprasti žymaus Birmos komiko įtaką šios uždaros šalies visuomenei. Visą laiką jie yra po padidinamuoju režimo stiklu ir nepajėgia priartėti arčiau prie Zarganar nei pravažiuodami pro jo kalėjimą. Kiek netikėtu kampu filmas atskleidžia ne tik žmogaus, bet ir visos valstybės tragediją ir yra skirtas garbei žmogaus, kuriam reikia pagalbos prieš gailesčio nepažįstantį režimą, nuteisusį jį už sugebėjimą būti tautos balsu išsaugant ironiją ir humoro jausmą pačiose sudėtingiausiose situacijose.
Filmo trukmė: 1 val. 30 min. Kalba anglų.
Gruodžio 9 d. 15.00 val.
„Aikštė“
Tai filmas apie Baltarusiją, kuriame pasakojama, kas vyksta vos už 30 km nuo Vilniaus: kaip režimo oponentams sunku išreikšti savo pažiūras, besiskiriančias nuo oficialiosios valdžios nuomonės, valdžiai nepalankių leidinių uždarymu, kolegų pradingimu be žinios arba kaip jie sodinami 15 parų už tariamą chuliganizmą. Filmas leidžia pažvelgti į Baltarusijos gyventojų kasdienybę ir sunkius pasirinkimus, kuriuos kiekvienas jų privalo padaryti: pasirinkti sąžinę ar sotų gyvenimą, baimę ar orumą.
KONTEKSTAS: Gruodžio 19 d. (10 dienų po šio filmo peržiūros) Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. Šis filmas atskleidžia gyventojų nuomones ir būsimus pasirinkimus...
Filmo trukmė: 1 val. 30 min.
Kalba rusų.
Gruodžio 10 d. 15.00 val.
„Birmos VJ. Reportažas iš uždaros šalies“
Daniškuoju “Oskaru”, prestižiniais Amsterdamo ir Kopenhagos dokumentikos forumų prizais apdovanotas filmas ypatingas tuo, kad jis filmuotas slapta, realiai rizikuojant filmo kūrėjų gyvybėmis. Birmos diktatūra yra griežtai uždraudusi šalyje ir filmuoti, ir fotografuoti. Net už interneto naudojimą be valstybės žinios Birmoje yra baudžiama ilgais metais nelaisvės.
Filmo trukmė: 1 val. 30 min.
Kalba anglų, titrai lietuvių
7.4
60%
72
