Balandžio 22 d. Lietuvos kino tearuose startuos nuotaikinga veiksmo komedija „Mis slaptoji agentė 2: ginkluota ir žavinga“. Pagrindinį vaidmenį filme atliko romantinių komedijų karaliene tituluojama Sandra Bullock. Filmo premjeros proga aktorė spaudai davė interviu, kuriame sutiko trumpai papasakoti ne tik apie filmo kūrimo procesą, bet ir apie savo asmeninį gyvenimą. Ar jums buvo sunku sugrįžti prie komiškos FTB agentės Greisės vaidmens filme „Mis slaptoji agentė 2: ginkluota ir žavinga“?
Niekada nebuvo jokio spaudimo kurti tęsinį. Net pabaigę pirmajį filmą, mes nesame kalbėję apie antrąjį filmą. Tiesiog kartą, jau praėjus daugiau nei metams po pirmojo filmo premjeros, mes su scenaristu Marcu Lawrence‘u pradėjom juokaudami kalbėti apie tai, kaip gi toliau būtų sekęsi Greisei Hart. Tikriausiai po to, kai ji daugybės kamerų akivaizdoje išgelbėjo „Mis Amerikos“ gyvybę, Greisė taptų žvaigžde, žinoma visoje šalyje, dalyvautų daugybėje televizijos pokalbių šou ir pan. Šis nerimtas mudviejų pokalbis ir buvo antrojo filmo pradžia.
Viena iš filmo temų yra apie tai, kaip šlovė pakeičia Greisę. Ar Jūs kaip nors identifikuojatės su tuo?
Mane šlovė taip pat kaip ir Greisę užpuolė labai greitai, nusifilmavus vos poroje filmų. Staiga pajutau, kad kai kurie dalykai labai pasikeitė. Atsirado daugybės žmonių šalia manęs, kurie neva siekė draugystės, bet iš tiesų ieškojo naudos sau ir pan. Visa tai praėjau ir dabar esu laiminga, nes daug ko išmokau ir pasimokiau.
Sklando gandai, kad „Mis slaptoji agentė 2“ filmavimo aištelėje būdavo labai linksma?
Iš tiesų buvo labai smagu. Mes labai sunkiai dirbome, bet ir labai smarkiai linksminomės. Tą pačią minutę, kai susirinkdavome filmavimo aikštelėje, prasidėdavo ne tik darbas, bet ir linksmybės. Galbūt todėl ir filmas išėjo labai linksmas.
Ar realiame gyvenime Jūs taip pat kriuksite, kai juokiatės?
Kartais kriuksiu, jei labai smarkiai juokiuosi. Juk kai juokiesi, iškvepi daug oro, o tai reiškia, kad turi jį susigrąžinti. Kartais tas oras sugrįžta per burną, o kartais per nosį. Kai įkvepi per nosį, sukriuksi.
Ar kriuksėjimas Jums sukelia problemų?
Na, jei tai kam nors sukelia problemų, tai tiesiog tegu su manim nebendrauja. Nors tiesą sakant, kriuksėjimas pritraukia aplinkinių dėmesį. Kartais, kai kriukteliu, jaučiu, kaip kambarys nuščiūva ir tuomet mintyse pati pašiurpstu: „Nejaugi aš vėl tai padariau?“. Tai panašus jausmas į tai, kai krebždeli jūsų kėdė ir jūs bandote ją vėl priversti krebždelėti, kad įtikintumėte aplinkinius, jog tą garsą skliedė jūsų kėdė, o ne kūnas.
Ar vaikystėje Jūs buvote tokia pati linksma ir komiška, kaip ir dabar?
Na, to turbūt reiktų klausti ne manęs, o mano vaikystės draugų. Aš buvau guvi ir nerginga mergaitė. Labai anksti supratau, kad juokas labai gerai nuima įtampą ir baimę. Buvau savotiškas klounas klasėje, nes taip buvo lengviau integruotis į skirtingas mokykloje agzistavusias grupeles ir gaujas. Kai priverti žmones juoktis, labai lengva palenkti juos į savo pusę. Esu įsitikinusi, kad toks mano klounavimas buvo nulemtas noro pritapti ir ingeruotis.