Tęsiamas nemokamų kino vakarų ciklas „Žmonės ir tautos“. Kauno įvairių tautų kultūrų centre rodomi tiek dokumentiniai, tiek vaidybiniai Lietuvos ir užsienio režisierių kurti filmai, padėsiantys geriau suprasti tokį įdomų, bet dar mažai pažįstamą kitų tautų pasaulį.
Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) vasario 24 d., šeštadienį, 16 val. bus pristatomas naujas dokumentinis filmas apie Kauno getą „Helen Holzman“, 2007 m. Dalyvaus filmo režisierė ir scenarijaus autorė Lilija Kopač ir projekto vadovė, scenarijaus bendraautorė, VVGŽM Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Įėjimas nemokamas.
2000 metais Vokietijos spaudoje pirmą kartą, lydimi plataus rezonanso, pasirodė Elenos Holcmanienės (Helena Holzman) prisiminimai. Knyga išleista Elenos Holcmanienės dukros Margaritos Holcmanaitės (Margareta Holzman) ir rašytojo Reinhardo Kaizerio iniciatyva.
2003 m. Elenos Holcmanienės prisiminimų knyga Šitas vaikas turi gyventi išleista Lietuvoje.
Šis kinematografiškai vaizdingas karo laikų liudijimas tapo pagrindu naujam režisierės bei scenarijaus autorės Lilijos Kopač ir šio projekto vadovės, scenarijaus bendraautorės Danutės Selčinskajos filmui.
Prieškariu gyvenusi Kaune dailininkė, knygų prekybininkė, piešimo ir vokiečių kalbos mokytoja Elena Holcmanienė vokiečių okupacijos metais tapo Kauno geto įvykių liudininke.
1941 metų birželį per pogromus Kaune visiems laikams dingo Elenos Holcmanienės vyras – knygyno „Pribačis" savininkas Maksas Holcmanas. Šiek tiek vėliau buvo suimta, kurį laiką kalinta kalėjime, vėliau IX forte sušaudyta vyresnioji Elenos Holcmanienės duktė devyniolikmetė Marytė, Kauno ligoninėje lankydavusi sužeistus vokiečių kareivius ir su jais diskutuodavusi apie taiką.
Po šios baisios netekties Elena Holcmanienė įveikė savo neviltį ir pasiryžo ne tik išgelbėti savo jaunesniąją dukterį Margaritą, bet ir kiek įmanoma gelbėti daugiau žmonių, pirmiausia - vaikų iš Kauno geto, atsidūrusių mirtinam pavojuje.
Bebaimių, pasiaukojančių moterų – Helenos Holzman, jos dukters Margaritos Holcmanaitės (Margaret Holzman), Natalijos Fugalevičiūtės, Natalijos Jegorovos ir Lidijos Golubovienės išgelbėtas vaikas – Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė visam gyvenimui susiejo savo likimą su šiomis moterimis, o po karo, paaiškėjus, kad Frumos tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą, Frumą įsidukrino Helena Holcmanienė.
Minėtus įvykius dokumentiniame filme pasakoja šių įvykių liudininkai – tai šiuo metu Gysene (Vokietija) gyvenanti Elenos Holcmanienės dukra Margarita ir išgelbėtoji Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė, gyvenanti Kaune.
Filmui panaudota daug fotografijų ir vaizdo dokumentinės medžiagos, atspindinčios prieškario ir vokiečių okupacijos metų Kauno gyvenimą.
Bernardinai.lt informacija
7.6
60%
72
