Natūralu - aušta pavasaris - ieškokite moters! Kovo 2–9 dienomis Vilniuje prasideda antrasis Tarptautinis moterų filmų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Festivalio organizatorius kino centras „Skalvija“ pabrėžia, kad festivalis tikrai neskirtas išimtinai moterims, jis dedikuojamas visiems gero kino mėgėjams. Nauja tai, kad šiais metais festivalio filmai bus pasiekiami ne tik vilniečiams, juos galės išvysti Kauno, Palangos ir Ukmergės kinomanai. Malonu, jog festivalio dienos sutampa su Tarptautine moters diena, taigi – garbė moterims! Programoje 9 šalys, 9 filmai, 9 režisierės, 9 šiuolaikinių moterų žvilgsniai, 9 režisierėms svarbios temos, 9 kūrybinės išraiškos. Pasak „Skalvijos“ direktorės Gretos Zabukaitės, šiemet pristatoma jaunų moterų kūryba, kuri jau yra sulaukusi ne vieno apdovanojimo ir tarptautinio pripažinimo. Dvi festivalio viešnios – vengrų režisierė Agnes Kocsis („Grynas oras“) ir lenkų režisierė Anna Jadowska („Dabar aš“) savo filmus pristatys gyvai. Festivalio atidarymas – nacionalinis. Naujausias jaunos lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės animacinis-dokumentinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ nukels į Sibirą. Autorės senelių tremties istorija atpasakota ypatinga forma – fotografijomis iš asmeninio archyvo, kino kronikų intarpais ir rašalu piešta animacija. Istoriją pasakoja maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų laikų įvykius. Vengrės Agnes Koscis „Grynas oras“ pristatytas 59-ąjame Kanų filmų festivalyje nagrinėja motinos ir dukters tarpusavio santykius ir bendravimo trūkumą. Viola yra vis dar graži moteris, tačiau bodisi savo darbu, nes dirba viešąjame tualete. Jos dukra Andžela gėdijasi savo motinos. Judviejų bendravimas beveik neįmanomas. Kartu jos tik tada, kai žiūri mėgstamiausią televizijos serialą. Viola puoselėja viltį rasti tikrą vyrą, kurį galėtų mylėti. Andžela nori visiškai kitokio gyvenimo nei jos motinos ir svajoja tapti drabužių dizainere. Ji trokšta naujo gyvenimo. Gryno oro. Lenkų režisierė Anna Jadowska, grįžusi iš moterų kino festivalio Indijoje pristatys debiutinį filmą „Dabar aš“. Filme pasakojama apie jauną moterį Hanką , kuri vieną dieną niekam nepaaiškinusi palieka namus. Ji sėda į pakeleivingą mašiną ir ima keliauti po Lenkiją. Jos vaikinas Pavelas pradeda jos paieškas. Hanka nori pabėgti nuo savo praeities ir ypač nuo Pavelo. Kiekvienas jų leidžiasi į kelionę: ji-bėga nuo jo, jis-bando ją surasti. Kelyje jie sutinka įvairių žmonių, kurie kaip ir jie, neranda savo vietos pasaulyje. Afrikos peizažai bei kasdienybė vaizduojama prancūzės režisierės Chantal Richard filme „Lili ir baobabas“, kuriame pasakojama apie fotografę Lili, kuri pirmą kartą gyvenime važiuoja į Afriką. Miestelio gyventojai ją pasitinka su meile ir smalsumu, tačiau geriausiai Lili jaučiasi būdama už fotoobjektyvo. Ji užmezga artimus ryšius su netekėjusia moterimi, kurios tylus savarankiškumas atspindi pačios Lili laisvę. Švedų režisierės Lena Koppel komiškoje dramoje „Bombėjaus svajonės“ pasakojama apie indų kilmės merginą, kurią dar kūdikystėje įsivaikina švedė. Paaugusi mergina nusprendžia įgyvendinti savo svajonę – nukeliauti į Indiją. Ji nuolatos įsivaizduoja savo keliones tarsi ryškiaspalvį Bolivudo stiliaus šokio epizodą... Apie keistą lėktuvo pagrobimą ir pagrobėjo reikalavimus pasakojama latvių režisierės Lailos Pakalninios filme „Įkaitas“. Lėktuvo pagrobėjas priverčia pilotą nutupdyti jį Rygos oro uoste. Savarankiškai keliaujantis septynmetis Tomas tampa įkaitu. Rusų režisierės Kiros Muratovos dramoje „Derintojas“ vaizduojamas ekstravagantišką moterį įsimylėjęs neturtingas pianinų derintojas ir muzikos studentas Andrejus, kuris norėdamas patenkinti mylimosios įgeidžius griebiasi nusikalstamos veiklos. Tarptautinio moterų filmų festivalio uždarymui pasirinkta 16 apdovanojimų pelniusi ispanų režisierės Isabel Coixet drama „Paslaptingas žodžių gyvenimas“, kurį prodiusavo garsus ispanų režisierius Pedro Almodovaras. Hana gyvena viena savo tuščiame bute, nešioja klausos aparatą ir mažai bendrauja su aplinkiniais. Susiradusi slaugės darbą, ji ima prižiūrėti Džozefą, kuris laikinai neteko regėjimo. Ilgainiui Hanai pradėjęs patikti Džosefas pamažu sugriauna tylos sieną. Užmezgę kontaktus su kitų tarptautinių moterų festivalių organizatoriais iš Kretelio, Malmės (Kretelyje, Prancūzijoje šis festivalis organizuojamas jau apie 50 metų) festivalio organizatoriai taip pat tikisi „Šeršėliafam“ tradicijos ilgaamžiškumo.
Agnė Žemaitytė