Ketvirtadienio vakare Vilniuje prasideda trumpametražiai filmų vakarai pavadinimu „EUNIC kino kepykla“. Kino ekranas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio mirgės buvusioje sostinės 4-ojoje „Vilniaus duonos“ kepykloje. Visos peržiūros nemokamos.
Organizatoriai ragina kino mėgėjus pamėgtą kino teatro salės krėslą išmainyti į paprastą kėdę ir trumpam įsikurti šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį menančioje pramoninėje erdvėje.
„Seni pastatai dažnai sulaukia vieno iš dviejų likimų: jie paliekami sugriūti arba pradedami naudoti grynai komerciškiems tikslams. Tačiau tokias apleistas erdves kaip nebeveikiančios gamyklos galima naudoti ir kitaip, - sakė Vilniaus Goethe instituto direktorė Johanna Keller.- Visoje Europoje yra pavyzdžių, kai tokiose neįprastose erdvėse veikia meno projektai. Vienas tokių – laikina meno erdvė, veikusi Berlyno Respublikos rūmuose (vok. Palast der Republik)“.
Pasak J. Keller, Lietuvoje nemažai buvusių gamyklų ir spaustuvių dabar taip pat naudojami alternatyviai. Apleistuose pramoniniuose pastatuose vyksta teatro spektakliai, šokių pasirodymai. „Įkurdindami EUNIC kino vakarus buvusioje kepykloje Saltoniškių gatvėje norime pabrėžti, kad tokios nekomercinės erdvės yra labai svarbios eksperimentams, padedantiems plėtoti urbanistinę kūrybą,“ – akcentavo Vilniaus Goethe instituto direktorė.
Jau šįvakar įžanginės programos „Kombinatas“ filmuose bus aptariamos priešpriešos: gyvybė ir mirtis, jaunystė ir senatvė. Penktadienio filmų programa „Krosnis“ sutelks dėmesį į karštus socialinės įvairovės, skirtumų klausimus. Po seanso atmosferą toliau kaitins jauni Vilniaus muzikantai – grupės „Banda Dzeta“ ir „Spooky Campfire Stories“.
Renginyje koncertuosiančių grupių muzika gana skirtinga, netgi stilistiškai priešinga, tačiau jas vienija tai, jog jų kūryba įneša šviežio oro ir skambesio į apsnūdusią lietuvišką muzikos sceną. Vienas iš „EUNIC kino kepyklos“ tikslų yra skatinti jaunus ir kūrybiškus atlikėjus, kurie, nors ir turintys savo vardą ir publiką („Spooky Campfire Stories“ užėmė antrąją vietą šiųmetiniame „Blogiukų“ festivalyje ir važiavo į „Eurorock“ seminarą Duisburge; „Banda Dzeta“, ne kartą drebinę naktinį Vilnių savo balkaniškais ritmais, jau puikiai pažįstami nekomercinės muzikos gerbėjmams), perdaug dažnai yra užgožiami nebent fiziniais privalumais ar prodiuserių užnugariu gebančių pasigirti vienadienių pop scenos karalaičių ir princesių. Buvusios kepyklos kaitroje susilydysiantys indie rock ir balkan ritmai ne tik atspindės visą renginį jungiančios vienovės per skirtumus idėją, bet ir kaitindami kraują padės lengviau atsispirti sinoptikų pranašaujamai žiemos pradžiai.
Šeštadienio peržiūrų ciklas, pavadintas „Kepalu“, kels brandžius klausimus apie žmogaus teisių, etniškumo ir rasizmo padėtį. Sekmadienį paskutinės programos „Pluta“ metu bus gilinamasi į socialinius skirtumus ir kertamos visuomenės sluoksnių bei tikrovės ribos.
„EUNIC kino kepykla“ pradeda veikti šiandien. Lankytojai laukiami lapkričio 25-28 d. Vilniuje, „Commune Art“ dirbtuvėse, senojoje „Vilniaus duonos“ 4-ojoje kepykloje, Saltoniškių g. 7. Visų seansų pradžia – 19 val. Renginys yra nemokamas. Projekto partneris – „Meno avilys“.
Kino vakarų rengėjas - EUNIC tinklas Lietuvoje yra organizacijos „European Union National Institutes for Culture“ („Europos Sąjungos nacionaliniai kultūros institutai“) – narys. Lietuvos tinklas vienija Vilniaus Goethe´s institutą, Danijos kultūros institutą, Britų tarybą, Prancūzų kultūros centrą, Italų kultūros institutą ir Lenkijos institutą.
P R O G R A M A
[11 25] Ketvirtadienio programa KOMBINATAS, 92 min
Staigmena! / Surprise!
1995, rež. Veit Helmer, Vokietija, 6 min.
Ranka spalvintoje juostoje įamžintos neįprastos meilės romano detalės: vyrukas sutempia ir aplink meilužės lovą sudėlioja ištisą arsenalą mirtinų ginklų. Regis, jo ketinimai nužudyti miegančią moterį rimti.
Berniukas, kuris norėjo būti liūtu / The Boy Who Wanted To Be A Lion
2010, rež. Alois Di Leo, D. Britanija, 9 min.
Maksas – septynmetis kurčias berniukas. Vieną dieną jis su klase nukeliauja į zoologijos sodą, kur pirmą kartą pamato liūtą. Berniuko širdyje gimsta jausmas, kuris visiems laikams pakeis jo gyvenimą.
Jie spėjo į keltą / De nåede Færgen
1948, rež. Carl Th. Dreyer, Danija, 12 min.
Jauna porelė su galingu motociklu skuba į keltą. Kelias vingiuotas, o greitis didelis. Ar spės jie į keltą, ar kelionė baigsis kažkur pakeliui?
Paskutinė Maryse Lucas kelionė / Le dernier voyage de Maryse Lucas
2008, rež. Artus De Lavilleon ir David Ledoux, Prancūzija, 25 min.
Artus ir Davidas sėdasi ant dviračių ir leidžiasi Prancūzijos keliais, kad išbarstytų Maryse’ės Lucas pelenus jos gimtajame kaimelyje.
Suparalyžuotojo savižudybė / Suicidio di un paraplegico
2006, rež. Francesco Guttuso, Italija, 10 min.
Antrasis epizodas iš serijos, skirtos savižudybėms. Iki pusės suparalyžuotas vyras be galo mėgsta čečiotką. Jis nusprendžia nusižudyti išbandydamas elektrinį vežimėlį.
Džiaugsmo namai / Freudenhaus
2001, rež. Veit Helmer, Vokietija, 6 min.
Garbingo amžiaus dama ne veltui dievina priešpiečius – kasdien tiesiai į namus jaunas, patrauklus vyrutis jai atgabena šilto maisto. Šįsyk išradinga ponia pasistengė, kad jaunuolis užtruktų ir jos akį džiugintų kuo ilgiau.
Akiniuotis / Cul de bouteille
2010, rež. Jean-Claude Rozec, Prancūzija, 9 min.
Dėl trumparegystės Arno turi nešioti tokius storus akinius, už kurių jo akys atrodo tik du juodi nykstantys taškeliai. Vietoj tokių bjaurių žiūronų Arno mieliau rinktųsi regėti išplaukusį ir beformį pasaulį, kurį jo vaizduotė apgyvendina pabaisomis, vienaragiais ir ugnimi alsuojančiomis chimeromis.
Septynios skirtingo amžiaus moterys / Siedem kobiet w róznym wieku
1979, rež. Krzysztof Kieślowski, Lenkija, 15 min.
Poetiškame K. Kieślowskio filme kiekvieną savaitės dieną reprezentuoja vis kito amžiaus balerina: nuo mažos mergaitės, dar tik besimokančios dėlioti pirmuosius baleto žingsnius, iki pasiekusios aukštumas balerinos, kuri dabar jau moko kitus.
[11 26] Penktadienio programa KROSNI, 77 min
Tobulas žmogus / Det perfekte menneske
1967, rež. Jorgen Leth, Danija, 13 min.
Subtilios ironijos ir žavaus sąmojo kupinas filmas, žaisdamas antropologinio tyrimo instrumentais, atskleis šiuolaikinio dano įvaizdį, sukurtą mūsų stereotipų pagrindu.
Iki pareikalavimo / Poste restante
2009, rež. Marcel Łoziński, Lenkija, 14 min.
Nepasiekę adresato laiškai patenka į Nepristatytų laiškų skyrių Koluški miestelio pašte. Kiekvienais metais Lenkijoje tokių laiškų būna beveik milijonas, tarp jų pasitaiko ir adresuotų Dievui. Filme kaip tik ir pasakojama vieno tokio laiško istorija.
Lil Luis iš Paryžiaus / La boîte à Pépé2009, rež. Sami Zitouni, Prancūzija, 22 min.
Paryžiaus prekybos centro kasininkė Safija kasdien stengiasi uoliai atlikti savo nedėkingą darbą, susitaikydama su pirkėjų užgauliojimais ir vadovų priekaištais. Aktyviai įsitraukusi į visuomeninį judėjimą Safija užsimerkia, matydama maistą vagiantį kvartalo benamį, ir netgi padeda jam spręsti teisinius klausimus.
Uzbekistano ekspresas / Uzbek express
2001, rež. Veit Helmer, Vokietija, 7 min.
Kol keleiviai galvotrūkčiais veržiasi į greitąjį traukinį, mašinisto žvilgsnį prikausto karšti porelių atsisveikinimo bučiniai. Sustingęs intymus reginys išprovokuoja tikrą akibrokštą: įkvėptas mašinistas palieka garvežį bei ryžtasi esminiam gyvenimo pokyčiui...
Žaidimų kambarys / La stanza dei giochi
2008, rež. Guido Tortorelli, Italija, 6 min.
Vakarėlio įkarštis. Kambaryje šnekasi dvi merginos. Vėliau viena eina į dušą, o kita kažkur dingsta. Filmas klausia, kur prasideda, ir kur baigiasi draugystė?
Aš myliu Liusi / I love Luci
2009, rež. Colin Kennedy, D. Britanija, 15 min.
Tai komedija apie trūkstamus dantis, meilę be atsako ir vieno šuns galią pakeisti dviejų žmonių likimus, kuriems nebuvo skirta būti kartu.
KONCERTAS: muzikinę bangą kelia Banda Dzeta ir Spooky Campfire Stories
[11 27] Šeštadienio programa KEPALAS, 123 min
Iš visai arti / De si près
2009, rež. Rémi Durin, Prancūzija, 13 min.
Ant parko suolelio rymo į svajas paniręs senelis. Bet už ramiai užmerktų akių griaudi mirtį sėjančio karo atsiminimai. Ar tikrai kraupias mintis nuo taikios pavasario dienos skiria neįveikiamas atstumas?
Sąžininga prekyba / Fair trade
2006, rež. Michael Dreher, Vokietija, 15 min.
Tanžero mieste jaunas marokietis susipažįsta su vokiete, kurią nusiveda į savo butą. Čia ji išvysta 10 savaičių mergytę. Moteris palieka voką su pinigais, abu susitaria rytojaus dieną susitikti Ispanijoje. Ar sąžiningus mainus galime laikyti įvykusiais?
Nesijaudink / Don‘t worry
2009, rež. Giacomo Agnetti, Italija, 7 min.
Filmo pasakotojas žingsnis po žingsnio veda mus prie dieviškos operacinės sistemos šiukšliadėžės, kurioje žmonija baigia savo dienas. Tai lyg savotiška demonstracija prieš žmogaus pasišventimą su(si)kurti problemas.
Bėgant su Abdulu / On the run with Abdul
2009, rež. James Newton, David Lalé, Kristian Hove, D. Britanija, 24 min.
Abdulas – jaunas pabėgėlis, kartu su daugeliu kitų įstrigęs Kalė (Calais) uoste ir bandantis patekti į laivą, plaukiantį į Didžiąją Britaniją. Sugniuždytas ir būdamas toli nuo namų, Abdulas diena iš dienos gyvena savo beteisį gyvenimą, kol Europa ignoruoja šimtus tokių kaip jis.
Neištikimas portretas / Portret niewierny
1981, rež. Ewa Bibańska, Lenkija, 7 min.
Smagiai liūdna vizualinė dėlionė: viena veido pusė pasiruošusi padaryti viską, kad tik rastų kitą. Bet tai nėra taip lengva...
Ote / Oté
2009, rež. Guillaume Levil, Prancūzija, 12 min.
Jaunuolis, pravarde Papajus, iš tolimos Prancūzijos kolonijos pirmą kartą vieši metropolyje. Čia jo laukia netikėti ir komiški susidūrimai su svetima dabartimi, kuriai jis nėra pasirengęs... Bet svarbiausia – jis sutinka žaviąją smuikininkę Odę.
Kopenhaga / København
2009, rež. Anders Dalsgaard, Danija, 31 min.
Po penkerių metų, praleistų užsienyje, karo fotografas grįžta į Kopenhagą. Čia jis turėjo praleisti tik vieną dieną – atidaryti savo fotografijų parodą ir išvykti, tačiau viskas apsiverčia, kai Janus ima ieškoti savo draugės, kurią paliko prieš penkerius metus.
Kas yra Fufu? / What‘s Fufu?
2008, rež. Greg Villalobos, D. Britanija, 4 min.
Tai šiuolaikinė pasaka, kurioje viltis ir jaunystė nugali visus sunkumus. Mergaitė iš Nigerijos pasakoja apie savo išgyvenimus, patirtus augant baltųjų šeimoje Didžiojoje Britanijoje.
Juodasis komposteris / Schwarzfahrer
1993, rež. Pepe Danquart, Vokietija, 10 min.
Tramvajuje jauną juodaodį užsipuola pensinio amžiaus ponia. Kol moteriškė burnoja, likę bendrakeleiviai laikosi nebyliai. Situacija pakinta prasidėjus keleivių kontrolei – jaunuolis turi progą atsirevanšuoti. Filmas 1993 m. pelnė Oskarą trumpametražių filmų kategorijoje.
[11 28] Programa PLUTA, 120 min
Siuvėjo vestuvės / Ślub krawca
2001, rež. Elżbieta Wąsik, Lenkija, 10 min.
Tai filmas apie svajones, kurios įdomesnės nei realybė. Siuvėjas su savo būsima žmona keliauja į jųdviejų vestuves. Ir nors jie sėdi šalia vienas kito, tačiau kiekvienas gyvena savo svajonių pasauliuose. Galbūt todėl, kad tik vienas iš jų tikras?
Jaunavedžiai / Just get married
2003, rež. Husam Chadat, Patrick Banush, Vokietija, 22 min.
Po metų, praleistų Vokietijoje, siras studentas Ramzis jaučiasi pilnai integravęsis svečioje šalyje, tačiau jo viza eina į pabaigą. Vienintelis kelias išvengti deportacijos – vedybos. Tačiau su vokietėmis nėra taip lengva...
Rinkimų naktis / Valgaften
1998, rež. Anders Thomas Jensen, Danija, 12 min.
Kelios valandos iki rinkimų pabaigos. Peteris skuba balsuoti, tačiau taksistai, su kuriais jis susiduria, neigiamai nusiteikę prieš kitataučius. Peteris turi nuspręsti, ar ginti savo įsitikinimus, ar spėti laiku į rinkimus.
Po rytojaus / After tomorrow
2009, rež. Emma Sullivan, D. Britanija, 16 min.
James’as atvyksta į gimtąjį žmonos miestelį – jis nori atsiprašyti ir pataisyti pašlijusius jų tarpusavio santykius. Tačiau susirūpinimą jam kelia įtartinas vasarnamio, kuriame jis apsistojo, savininkės elgesys. Atrodo, kad ji nenori leisti jam susitikti su žmona.
Žmonės kelyje / Ludzie w drodze
1961, rež. Kazimierz Karabasz, Lenkija, 10 min.
Esame įpratę cirko artistus matyti tik iš vienos perspektyvos. K.Karabasz kamera į šiuos žmones pažvelgia iš užkulisinės pusės. Apie cirko artistus mes sužinome ne iš jų kalbų, o iš šypsenų, gestų, žvilgsnių, nuotaikų, kuriuos sąlygoja nuolatinė jų kelionė iš vieno taško į kitą.
Diesis 3 / Diesis 3
2009, rež. Franke Frigo, Italija, 12 min.
Naktis. Automobilis. Radijo siųstuvas ir slaptažodžiai. Nežmoniškas žaidimas. Visa tai filme – trečiojoje trilogijos „Žinios iš vandeningos visuomenės” dalyje, tampa šiurpia tam tikrų pažiūrų italų metafora.
Pabudinti avį / Réveil d'un mouton
2009, rež. Julien Paolini, Prancūzija, 19 min.
Mūsų visuomenėje apstu bevardžių asmenų. Ši istorija apie vieną iš tokių žmonių: kasdienių nusivylimų ir nesėkmių išvargintas, jis nusprendžia keršyti visiems, kam galima suversti bent dalį kaltės dėl varganos savo padėties.
Šuniškas gyvenimas / Dog‘s life
2004, rež. Veit Helmer, Vokietija, 7 min.
Po turgų vaikštinėja benamis berniukas. Patykojęs, nuo prekystalių jis nugvelbia porą dešrelių, lėkščių ir žvakę. Vakare grįžęs į menamą gyvenamąją vietą vaikas taiso valgį. Tuo tarpu jo buveinę aptinka dėl vagystės užsirūstinę turgaus prekeiviai. Pamatę berniuką ir jo šunelį vakarieniaujančius, jie vis dėlto atsileidžia.
Lila / Lila
2009, rež. Broadcast club, Prancūzija, 12 min.
Čia turėtų būti... – sako ji susimąsčiusi – …Miškas, kuriame daiktai išlaisvinti nuo vardų.