Geriau už filmą su Bruce Willis gali būti tik filmas su dvejais Bruce Willis, arba filmas kur jo jau neturėtų būti, bet jis prieštaraujat gamtos dėsniams vis tiek yra (filmas „Šeštasis pojūtis“). Šio nuostabaus aktoriaus, virtuoziškai valdančio du veidus fenomenas vertas atskiro tyrimo. Šią jo savybę galima būtų pavadinti „kietas riešutėlis darbe“ ir ji pasireiškia visuose be išimties aktoriaus filmuose.
Filme „Svetimas kūnas“ jis pakilo karjeros laiptais iki solidžių FTB agento pareigų, bet neužrietė nosies, ir, kai ateina laikas, jis pradeda bėgti, šokinėti, šaudyti ir kovoti ne blogiau už policininką McClane‘ą. Tam yra pagrindas. Žmoniją lyg narkotikas įtraukė nauja pramoga – surogatinis gyvenimas.
Kiekvienas gali užsisakyti mechaninę savo kopiją ir valdyti ją nepakildamas iš krėslo. Surogatai neserga, nesensta, bet deja vis dažniau miršta nuo smurtinės mirties: kažkas, kam nepatinka robotų viešpatavimas, šaudo surogatus, tuo pačiu per atstumą nužudydamas ir operatorių, tai yra gyvą kopijos savininką. Šios nemalonios bylos tyrimu ir užsiima FTB agentas Greeras. Tiksliau, ne jis, o jo surogatas („Svetimas kūnas“) - jaunas Willisas iš 1990-ųjų metų serialų: su kirpčiukais, švariai nusiskutęs ir pradžioje netgi labai mandagus.
Agento mechaninė kopija greitai tampa neveiksni, ją nukenksmina paprasti mirtingieji. Greerui nelieka nieko kito kaip pačiam išeiti į gatvę. Čia ir pasirodo antrasis Bruce Willis: lengvai palamdytas, nesiskutęs, plikas ir piktas kaip velnias.
Kibernetiniai organizmai turi atrodyti nepriekaištingai, tai režisierius Jonathanas Mostow supranta puikiai. Nufilmavęs trečiąją terminatoriaus dalį, režisierius sėdo prie filmo „Svetimas kūnas“. „Vaizdo efektų specialistų tikslas buvo padaryti taip, kad žiūrovai patikėtų žiūrintys į robotus, o ne į aktorius apsimetančius robotais.“
Gavęs užduotį 54 metų aktorių Bruce Willisą filme „Svetimas kūnas“ paversti į mechaninį robotą su trisdešimtmečio vyriškio veidu Oskaro laimėtojas, specialiųjų efektų meistras Markas Stetsonas atliko net ir plastikos chirurgams sunkiai įkandamą užduotį.
„Pradėjome nuo grimo“ sako Stetsonas. Grimo konsultantas Jeffas Dawnas panaudojo keletą nesudėtingų gudrybių, kurias pastiprino kinematografo Oliverio Woodo apšvietimas. Tuomet „Synthespian Studios“ skaitmeninių efektų specialistai sėdo prie kompiuterių ir daugiau nei 200-se dublių kadras po kadro nuo Bruce‘o veido pašalino visas vos bent kiek matomas raukšles.“
7.6
60%
72
