Tamsiai mėlyna, beveik juoda. Režisieriaus iššūkis

2007-05-04

Gegužės 4 d. Lietuvoje pradedama rodyti debiutinė ispanų režisieriaus Daniel Sanchez Arevalo drama „Tamsiai mėlyna, beveik juoda“. Filmas sulaukė daugybės gerų vertinimų tarptautinėje profesionalioje žiniasklaidoje, filmą puikiai įvertino ir žiūrovai. Jaunam režisieriui tai tapo puikiu startu tolimesnei karjerai kine. Filmas be galo gyvas, alsuojantis tikromis emocijomis, personažai spalvingi ir įtraukiantys į daugiasluoksnį filmo siužetą.

Pagrindinis filmo personažas Chorchė ką tik baigęs verslo administravimo mokslus, svajoja apie prestižinį darbą, puikią karjerą. Tačiau šiuo metu jis dirba šiukšlininku ir prižiūri ligotą tėvą. Giliai širdyje Chorchė jaučia kaltę už tėvo ligą ir pareigingai atlieka savo prievolę.

Chorchės brolis Antonijus atlieka bausmę kalėjime, kur susipažįsta su žavia kaline Paula ir jau penktą pažinties minutę jie linksminasi kalėjimo teatro scenos užkulisiuose. Paula nori pastoti ir gauti lengvatines kalėjimo sąlygas, tačiau Antonijus yra nevaisingas. Į pagalbą kviečiamas jaunesnysis brolis Chorchė, kurio anaiptol nedžiugina dar viena prievolė šeimai.

Tuo tarpu po studijų Vokietijoje grįžta Chorchės mylimoji ir jie bando atnaujinti savo romantiškus santykius.

Kaip sako pats filmo režisierius: „Tamsiai mėlyna beveik juoda” – tai istorija apie žmones, kurie kovoja prieš savo pačių likimą, prieš tai, ką tariamai „lemia žvaigždės“. Herojai tarsi atsiduria kitoje plono, beveik neregimo stiklo pusėje. Tas stiklas ir skiria juos nuo jų svajonių. Kasdiena jie atsitrenkia į tą sieną, tačiau tą pačią dieną jie pamiršta, kad ji egzistuoja. Tarsi žuvelės akvariume.“

Beje, filmo režisierius, kaip ir jo sukurtas pagrindinis personažas, kažkada baigė verslo administravimo mokslus, norėjo tapti brokeriu. Tačiau jo karjera pasuko kitu keliu. „Norėjau tapti tokiu brokeriu, kaip Gordonas Gekko (puikus Michaelo Douglaso vaidmuo filme „Wall street“). Pabaigęs mokslus supratau, kad iš tiesų mane domino ne pagrindinio herojaus darbas, bet darbas tų, kurie buvo kitoje kameros pusėje, kurie mane taip ilgai vedžiojo už nosies. Oliveri Stonai, net neįsivaizduojate, kiek žalos man pridarėte. Jūs ir kiti, tokie, kaip jūs. Dabar, po 10 metų scenarijų rašymo, po režisūros Magistro įgijimo, po dešimčių trumpametražių filmų, aš išdrįsau sukurti savo pirmąjį ilgo metražo filmą. Pagaliau! Tai mano galimybė įkvėpti kokį nors neapsisprendusį jaunuolį, tačiau vienintelė mane kamuojanti mintis – ar ne geriau man sektųsi dirbti banke?“

"Planeta filmai" informacija