„Vardų“ renginių ciklas trečią kartą pagerbs Holokausto aukas

Paskutinę rugsėjo savaitę minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimą Lietuvoje vyksta renginių ciklas „Vardai". Rugsėjo 23 d.. pirmadienį, getuose kalėjusių žydų vardai bus skaitomi Vilniuje buvusios geto bibliotekos ir geto kalėjimo kieme Žemaitijos g.  4  nuo 12 val. iki 16 val. Sekmadienį, rugsėjo 22 d., Holokausto aukų vardai skaityti Kaune, VII forte, pirmojoje koncentracijos stovykloje Lietuvoje, kur vieša žudynių aukų atminties vieta vis dar nesutvarkyta -  dalis masinės kauniečių kapavietės vis dar apaugusi brūzgynais ir skendi vandenyje. 

Renginių programa Vilniuje išsiplės į senamiesčio gatves, jose pirmadienio vakare nuo 19:30 iki 21 val. bus rodomos Vilniaus geto griuvėsiuose rastų fotografijų projekcijos. Dalį fotografijų vilniečiai gali apžiūrėti ant buvusios geto bibliotekos langų Žemaitijos (buvusioje Strašūno) g. 4. Ketvirtadienį, rugsėjo 26 d.18 val. Mediatekoje ( Mokytojų namai, Vilniaus g. 39)  įvyks režisieriaus Malcolm Clarke (Kanada/JAV/JK) dokumentinio filmo „Muzika išgelbėjo man gyvybę" (The Lady in Number 6: Music Saved My Life) premjera Lietuvoje. Įėjimas laisvas. Filmas, pasakojantis apie 109-erių metų Alice Herz Sommer, vyriausią pasaulyje pianistę ir vyriausią Holokaustą išgyvenusį žmogų, šiuo metu rodomas garsiausiuose pasaulio kino festivaliuose.

Renginiais siekiama pagerbti žuvusiuosius ir gaivinti visuomenės atmintį. Skaityti kviečiami visi norintys. Organizatoriai kviečia šią savaitę surengti skaitymus ir kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose, taip pat uždegti žvakutes žudynių vietose, kurių Lietuvoje yra apie 200.

Vieši getuose kalintų žmonių vardų skaitymai Lietuvoje vyks trečią kartą. 2011 m. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje tūkstančiai vardų buvo skaitomi penkiolika valandų nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. 2012 m. vardai skaityti Vilniuje prie Nacionalinio dramos teatro bei Kaune Fluxus ministerijoje.

„Tūkstančiai ištariamų vardų yra ilga mūsų miestų ir miestelių malda, garso skulptūra, kolektyvinės miesto atminties ritualas, bendrumo paieška, išsivadavimas iš baimės, bandymas sugrąžinti vardus, kuriuos turėjome žinoti kaip vardus savo artimųjų, draugų, mylimųjų, kaimynų, bendradarbių", - teigia organizatoriai. Ištarus vardus, žmonės tapo tikri. Ne anoniminės Holokausto aukos, ne „žydai, kuriuos sušaudė", bet David Berger, Riva Hakner, Zina ir Taiba Budzon, Gabrielius Birenbaumas - siuvėjas, mokinukai, bibliotekininkas, prancūzų kalbos mokytoja, dantų gydytojas, baldžius. Popiežius Benediktas XVI Izraelyje Jad Vašemo muziejuje 2009 m. kalbėjo apie vardo svarbą, sakydamas, jog iš žmogaus galima atimti viską - turtą, galimybes, laisvę, galima nupinti klastingą melo tinklą, kuris įtikintų kitus, kad kuri nors žmonių grupė neverta pagarbos, bet vardo iš žmogaus niekas niekada neatims, nes jį atsimena Dievas.

„Žmogus nėra skaičius", - sako Holokausto Lietuvoje tyrinėtoja Neringa Latvytė - Gustaitienė, vadovaujanti Istorijos tyrimų skyriui Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje (VVGŽM). Istorikės teigimu, Vakarų Europoje 95 proc. Holokausto aukų vardų yra žinomi. Holokausto aukų sąrašo sudarymas keletą metų sėkmingai vyksta Latvijoje, iniciatyvą remiant aukščiausiems šalies pareigūnams. Lietuvoje didžioji dalis nužudytųjų vardų nėra žinomi, apie šią katastrofą kalbama statistiniais duomenimis. Skaitymų iniciatorių teigimu, aktyvus žmonių įsitraukimas į atminties renginius rodo, jog pilno Holokausto aukų sąrašo sudarymas yra svarbus Lietuvos visuomenei. Pradėta sudarinėti internetinė  Holokausto aukų Lietuvoje duomenų bazė prieinama viešai adresu http://holocaustnames.lt/, VVGŽM istorikai kviečia visus, turinčius informacijos, prisidėti prie jos pildymo. 

Renginio organizatoriai kviečia pirmadienį pagerbiant žuvusiuosius prisisegti geltoną žvaigždę. Naciams okupavus Olandiją, kai kurie ne žydų kilmės piliečiai, vienas jų - pagyvenęs laikrodininkas Casper ten Boom - savanoriškai nešiojo geltoną žvaigždę, teigdami, kad jeigu kiekvienas nešiotų pažeminimo simbolį, į žmonių bendrystę atsimušusi diskriminacinė Reicho politika būtų bejėgė. Organizatorių teigimu, prieš septynis dešimtmečius atskirties žyme buvusi žvaigždė galėtų tapti žmonių solidarumo ir atjautos ženklu. Tai ženklas, rodantis jog kiekvienas mūsų supranta Holokausto nusikaltimus žmogiškumui ir tyliu buvimu solidarizuojasi su aukų artimaisiais, supranta kančios ir šių žmonių reikšmingumą. 2011 m. šią iniciatyvą palaikė dalis Seimo narių, prisisegdami geltoną žvaigždę Holokausto aukų atminimui skirto iškilmingo posėdžio metu.

Holokausto minėjimo renginių ciklas vyksta savanorių pastangomis. Renginiai neturi vieno organizatoriaus, tai gausaus būrio iniciatyva, koordinuojama Facebook socialiniame tinkle. Prie šio renginio idėjos įgyvendinimo prisideda VšĮ „Meno avilys" ir Mediateka, Kauno Tvirtovės VII fortas  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikai, šeimos centras „Kartu saldu", vilniečiai, kauniečiai, studentai iš įvairių Lietuvos universitetų, Vilniaus savivaldybės Žydų kultūros ir informacijos centras ir kiti.