Vasaros dvelksmo renginiai Prancūzų kultūros centre

Vasaros dvelksmas

BROLYSTĖ

Paskaitos, susitikimai, filmai

Gegužės 15 d. – liepos 15 d.

Prancūzų kultūros centre toliau vyksta susitikimai, paskaitos, paroda ir kino seansai – renginių ciklas Vasaros dvelksmas Brolystės tema, kuriuo skleidžiama debatų idėja.

 

KINAS

ČIABUVIAI

Penktadienį, birželio 3 d., 18 val.

Rež. Rachid Bouchareb, 2006, Vaidina: Roschdy Zem, Samy Naceri, Jamel Debbouze, Sami Bouajila, Bernard Blancan

Trukmė: 2 val. 08 min. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

1943 m. amerikiečiai išsilaipina Alžyre ir Maroke. Prancūzijos išlaisvinimo kariuomenė sudaroma iš Šiaurės Afrikoje esančių Prancūzijos kolonijų gyventojų. Čiabuviai pasakoja trijų į ją įstojųsių Alžyro šaulių: Abdelkaderio, Saido, Mesaudo ir marokiečio, arabų kavalerijos raitininko Jasiro, istoriją. Jie dalyvauja išlaisvinant Italiją, Provansą, Vogėzus ir Elzasą. Šių keturių vyrų motyvai skirtingi, bet visi kartu jie stoja prieš karo beprasmybę ir diskriminaciją. Tuo metu ima busti jų politinė sąmonė ir širdyse atgimsta viltis...

Alžyriečių kilmės prancūzo Rachido Bourachedo Čiabuviai yra penktasis režisieriaus ir prodiuserio ilgo metro filmas. Jis sukėlė daug diskusijų, ne kartą laimėjo kino apdovanojimus. 2006 m. vykusiame Kanų festivalyje prizu už vaidybą apdovanoti aktoriai Roschoy Zemas, Samy Nacery, Jamelis Debbouze‘as, Samy Bouajila ir Bernard‘as Blancanas, 2007 m. skirtas Cezario apdovanojimas už geriausią originalų scenarijų.

 

KINAS

DIEVO KABINETAI

Trečiadienį, birželio 8 d., 18 val.

Rež. Claire Denis, 2007, Vaidina: Nathalie Baye, Nicole Garcia, Isabelle Carré, Michel Boujenah, Anne Alvaro, Béatrice Dalle, Rachida Brakni, Lolita Chammah…

Trukmė: 2 val. 02 min. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

Sveiki atvykę į šeimos planavimo centrą. Čia su savo problemomis ateina nemažai paauglių. Džamila nori vartoti kontraceptines piliules, Nedžma jas slepia nuo tėvų, Helena mano esanti per daug vaisinga. Adelina norėtų išsaugoti kūdikį, Margo taip pat. Marija Anžela bando sužinoti, nuo ko ji laukiasi, Ana Marija pasirinko meilę ir laisvę. Centro patarėjos Ana, Denisa, Marta, Jasmina, Milena priima ir išklauso daugybę jaunų moterų, kurios savęs klausia, ar seksualinė laisvė įmanoma, ir kokiu būdu.

Claire Denis sukūrė Dievo kabinetus iš šeimos planavimo centro lankytojų istorijų. Filme žymios aktorės vaidina patarėjas, o jaunos, daugiausia nežinomos aktorės atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria dauguma paauglių ir jaunų moterų seksualinio gyvenimo pradžioje. Jaudinantis, kupinas humoro filmas.

 

PASKAITOS

Politikos seserys, arba moterys politinės brolystės akivaizdoje Prancūzijoje

Bérangère Kolly paskaita

Ketvirtadienį, birželio 9 d., 18 val. Bus verčiama  į lietuvių kalbą.

Prancūzų visuomenėje gyvuojančiuose vaizdiniuose ir politinėje mintyje brolystė laikoma tobuliausia piliečius vienijančio politinio ryšio forma, dažnai vaizduojama kaip aukščiausia ir nepralenkiama. Šito anaiptol negalime pasakyti apie moteriškąjį brolystės atitikmenį, seserystę. Ši nauja sąvoka, pradėta vartoti vos prieš trisdešimt metų, visuomenėje, o juo labiau filosofijoje ar politikoje sunkiai asocijuojasi su draugus, žmonių grupę ir (ar) piliečius jungiančiu ryšiu. Autentiškus seserijos pasiūlymus brolystės bendruomenė, reiškianti visiems žmonėms svarbią savo valią, įtraukia tarp savų pasiūlymų, uždengia, padarydama mažiau matomus ar net trukdo jiems atsirasti. Prisiminsime šiuos pasiūlymus ir pačias politikos seseris, kurių asmenyje nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos iki Moterų išlaisvinimo judėjimo moterys bandė galvoti apie save kaip apie Prancūzijos politinės visuomenės subjektus ar nares, tuo pačiu mąstydamos apie savo tapatybę ir kitoniškumą.

Bérangère Kolly (Bėranžer Kolì) studijuoja filosofijos mokslų doktorantūroje Paryžiaus 1 universitete, dėsto Nansì universiteto pedagogikos katedroje. Tyrinėja moterų politinę būtį, jų tapsmą politikos ir visuomenės subjektais per seserų ir seserystės figūras. Taip pat domisi pedagogikos filosofija, garsios vaikų meninio ugdymo pradininkės Elise‘os Freinet (Elizos Frenè) veikla.

Vadovauja nevyriausybinei organizacijai L’Attentive, kuri siekia moterų ir vyrų lygybės visuomenėje.

 

KINAS

PASIKLYDĘ

Antradienį, birželio 14 d., 18 val.

Rež. André Téchiné, 2002, Vaidina: Emmanuelle Béart, Gaspard Ulliel, Grégoire Leprince-Ringuet

Trukmė: 1 val. 35 min. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

Mokytoja Odilė gedi. Jos vyras žuvo mūšyje. 1940 m. birželį vokiečiai ruošiasi užgrobti Paryžių. Su dviem vaikais, Filipu ir Kati, ji bando pabėgti, kaip ir daugelis, į pietus. Per oro ataką jie praranda viską, ką turi. Pakeliui sutinka Ivaną, jauną skustagalvį marginalą. Atradę nuošalų, apleistą namą, įsikuria ir, atskirti nuo karo realybės, bando lipdyti save iš naujo.

André Téchiné paprastai ir nuoširdžiai kuria jaudinančią romantinę dramą, kuri rutuliojasi Antrojo pasaulinio karo metais. Filmas sukurtas pagal Gilles‘io Perrault romaną Berniukas pilkomis akimis.

 

PASKAITOS

Ar brolystė padeda įveikti istorinę nesantaiką?

Jeano-Yves‘o Potelio paskaita

Ketvirtadienį, birželio 16 d., 18 val. Bus verčiama į lietuvių kalbą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog brolystė kuria kolektyvinę atmintį, nepaisant to, kad yra didelių istorinių nesutarimų priežastis. Puikiausias brolystės pagrindu egzistuojančios bendruomenės pavyzdys, tėvynė, yra tai, ką mes paveldime visi drauge, ji kuria savo atmintį. Tėvynė skatina egzaltuotus jausmus, švenčiame jos šventes. Bet nesantaika tarp brolių taip pat yra viena dažniausiai sutinkamų garsių mitų temų. Abelis yra pirmas nužudytas žmogus ir Biblijoje, ir Korane.

Pateiksime kelis pavyzdžius iš Prancūzijos ir centrinės Europos istorijos, kurie rodo, kad kolektyvinės atminties kūrimas brolystės pagrindu skatina tautą siekti didžių tikslų, tačiau gali turėti ir atvirkščią, nacionalistinę pusę – jis atmeta solidarumą (pavyzdžiai – žlugusios socialistų federacijos, augantis populizmas). Toliau pasvarstysime apie politinį pačios sąvokos (nuo brolio iki piliečio) aspektą Europoje.

Prisiminę, kaip brolystės sąvoką vartojo totalitariniai režimai („didįjį brolį“ Sovietų Sąjungoje), mėginsime išsiaiškinti, kaip apeliavimas į broliškus jausmus atkuria politinius ir kultūrinius ryšius, priešindamasis dabartinei visuomenei būdingam savitumo kultui ir jo gynimui nuo kitų savitumo. Kaip priimti kitų skirtumus ir įveikti istorinę nesantaiką. Ir kokiomis sąlygomis.

Eseistas, politologas, istorikas Jeanas-Yvas Potelis (Žanas-Yvas Potelis) jau daug metų tyrinėja atmintį ir tarpkultūrinius ryšius Prancūzijoje ir centrinėje Europoje. Habilituotas politikos mokslų daktaras, dirbo Paryžiaus Šoa memoriale, dėstė Paryžiaus VIII, Sorbonos universitetuose, Paryžiaus Politikos mokslų institute ir Varšuvos universitete. 2001–2005 metais Prancūzijos ambasados Lenkijoje patarėjas kultūros klausimais. Naujausiame savo veikale Ž.-Y. Potelis nagrinėja žydų ir lenkų santykius.

 

KINAS

DANTONAS

Penktadienį, birželio 17 d., 18 val. 

Rež. Andrzej Wajda, 1982, Vaidina: Gérard Depardieu, Wojciech Pszoniak, Camille Desmoulins, Lucien Melki, Angela Winkler

Trukmė: 2 val. 15 min. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

1793 m. įsigalėjo Teroro valdymas. Prasidėjo badas, o su juo maištas ir egzekucijos. Pasitraukęs į provinciją revoliucijos herojus Dantonas, susirūpinęs įvykių eiga, nusprendžia sugrįžti į Paryžių. Jis susiduria su senais draugais, susibūrusiais į Visuomenės gelbėjimo komitetą, revoliucinę instituciją, valdančią Prancūziją. Jos priešakyje – Robespjeras. Dantonas ir Robespjeras, nesutaikomų pažiūrų gynėjai, stoja vienas prieš kitą.

Andrzejaus Wajdos filmas Dantonas pasakoja apie du istorijos epizodus: Teroro valdymą (dėl jo vykdytos politikos, beje, buvo polemizuota) 1794 m. pavasarį bei 1982 metų Lenkijos politinę padėtį, ypatingai apie Lecho Walensos ir generolo Jaruzelskio priešpriešą.

 

PASKAITOS

Budistinė brolystės samprata: psichologiniai ir filosofiniai aspektai

Audriaus Beinoriaus paskaita

Antradienį, birželio 21 d., 18 val. Kaip budizmas suvokia žmogaus sąmonės prigimtį? Kokiais filosofiniais, psichologiniais ir etiniais principais bei vertybiniais idealais remdamasis budizmas teigia etnines, kultūrines, kalbines ir religines skirtybes pranokstančią brolystės sampratą? Ką budizmas praktiškai siūlo sprendžiant šiuolaikines žmonijos nesantaikos ir konfliktiškumo problemas? Audrius Beinorius – Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius, indologijos ir budizmo studijų profesorius.  A.Beinoriaus moksliniai interesai apima Indijos ir budizmo filosofija, lyginamąją religijotyrą, kultūrinę psichologiją, astrologijos ir divinacinių praktikų istoriją. PASKAITOS

Santykiai tarp kartų ir socialinės gerovės valstybės ateitis: laisvė, lygybė ar brolystė?

André Massono paskaita. Bus verčiama  į lietuvių kalbą.

Trečiadienį, birželio 22 d., 18 val.

Bet kuri visuomenė turi galvoti, kaip paskirstyti išteklius skirtingų kartų, skirtingo amžiaus žmonėms, paaiškindama, kaip derins vieną su kitu tris gerovės šaltinius: rinką, valstybę ir šeimą, kad galėtų skirti lėšų dviejų ekonomiškai priklausomų amžiaus grupių poreikiams tenkinti, – jauniausių visuomenės narių švietimui ir vyriausių pensijoms. ? Kam socialinės gerovės valstybė turi teikti prioritetą, jauniausiems ar vyriausiems, švietimui ar pensijoms?

André Massonas (Andrė Masonas) yra Paryžiaus Aukštosios socialinių mokslų mokyklos dėstytojas, Prancūzijos nacionalinių mokslinių tyrimų centro mokslinis darbuotojas. André Massono moksliniai interesai apima namų ūkių taupymo ir turto, skirtingų kartų lygybės ir solidarumo viešame ir privačiuose sektoriuose klausimus.

 

PASKAITOS

Kritinis ir filosofinis žvilgsnis į brolystę

Robert’o Damieno paskaita. Bus verčiama  į lietuvių kalbą.

Pirmadienį, birželio 27 d., 18 val.

Robert‘as Damienas tyrinėja liberalių ir socialistinių modelių konfliktą 19 ir 20 amžių kolektyvinių veiksmų ir bendradarbiavimo ryšių politinėje filosofijoje. Kitaip tariant, kaip, kuriant valstybės gerovės politiką, nuo individualistinių, vien simpatija reiškiamoms idėjoms pagrįstų teorijų pereita prie patarimo teorijų, pagrįstų brolyste ir bendradarbiavimu. Gal šios respublikoniškos ir socialistinės idėjos nėra atgyvenusi ideologija, o neišnaudoti šaltiniai, kurie padėtų spręsti šiuolaikines nutrūkusių socialinių ryšių ir politines krizes, sukeltas informacinės paslaugų visuomenės krizės ir skubių ekologinių problemų?Robert’as Damienas (Roberas Damjenas) yra filosofijos mokslų daktaras, Paryžiaus X ir Franš Kontė (Franche-Comté) universitetų dėstytojas. Žurnalo Cités vyriausiasis redaktorius. Veiksmo logikos filosofinių tyrimų laboratorijos direktorius. 

KINAS

Rinkėjai ir aš

Antradienį, birželio 28 d., 18 val

Rež. Agnès Varda, 2000. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

Dokumentinis filmas apie visokiausius rankiotojus, ieškotojus, žmones, kurie ieško nebereikalingų daiktų ir prikelia juos naujam gyvenimui. Tai vyrai ir moterys, jaunuoliai ir pagyvenę žmonės, miestiečiai ir kaimiečiai, kurie visur Prancūzijoje po derliaus nuėmimo vagoja laukus ir vaismedžių sodus, rausiasi prekybos centrų ir kepyklėlių šiukšlių konteineriuose. Jie taip elgiasi dėl būtinybės arba dėl pasirinkimo.  PASKAITOS

Socialiniai ryšiai nutrūko, patiria krizę ar keičiasi?

Michelio Kokoreffo paskaita. Bus verčiama  į lietuvių kalbą.

Trečiadienį, birželio 29 d., 18 val.

Nutrūkę socialiniai ryšiai yra į modernizmo epochą įžengusios visuomenės bruožas. O ką iš tiesų vadiname socialiniu ryšiu? Kokios permainos vyksta, mums nuolat kalbant apie nutrūkusius ryšius? Kur jos pastebimos labiausiai? Sociologas Michelis Kokoreffas dėsto Nansì 2-ajame universitete ir Paryžiaus Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje.  Kelių veikalų autorius: Kvartalų bendruomenių jėga, Besikeičiantis Prancūzijos veidas. Kaip netikrumas formuoja visuomenę, Maišto sociologija.

KINAS

Eik ir tapk

Ketvirtadienį, birželio 30 d., 18 val.

Rež. Radu Mihaileanu, 2004. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

1984 metai. Šimtai tūkstančių afrikiečių iš dvidešimt šešių nualintų bado šalių, atsiduria stovyklose Sudane. Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, pradedama žydų etiopiečių išvedimo į Izraelį operacija. Viena krikščionė motina įkalba sūnų, kad šis pasisakytų esąs žydas ir taip išsigelbėtų nuo bado ir mirties.   KINAS

Raudona

Penktadienį, liepos 1 d., 18 val.

Rež. Krzystof Kieslowski, 1994. Prancūzų kalba, titrai anglų kalba.

Raudona yra trečiasis Krzystofo Kieslowski trilogijos Trys spalvos: mėlyna, balta, raudona filmas. Jis meistriškai iliustruoja Prancūzijos Respublikos šūkį, kurį simbolizuoja Prancūzijos vėliavos spalvos: mėlyna – laisvė, balta – lygybė, raudona – brolybė.  

Prancūzų kultūros centre, Didžioji g. 1. Renginiai nemokami.