Kokiame nuotykių, neatskleistų paslapčių ir paslėptų lobių pilname filme nėra kodų, kuriuos turi iššifruoti pagrindinis herojus? Juosta „Kodas : L.O.B.I.A.I.“, kurioje vaidina Nicolas Cage, - ne išimtis!
Istorija teigia, jog kodai ir šifrai atsirado dar Biblijos laikais. Amerikoje jie buvo ypač paplitę pilietinio karo metu bei tarp Amerikos įkūrėjų.
Štai buvęs JAV prezidentas Tomas Džefersonas buvo beprotiškai susižavėjęs kriptografija. Jis išrado pranešimus atkoduojantį prietaisą, žinomą kaip „Džefersono cilindras“.
Laisvieji masonai taip pat turėjo standartinį kodą – apgaulingą taip vadinamą „Kiaulės parkerio šifrą“.
Pilietinio karo metu laiškai buvo rašomi nematomu rašalu, kad jų negalėtų perskaityti priešai.
Kitas to meto kodavimo metodas buvo dokumentai, kuriuos buvo galima perskaityti tik specialios „kaukės“, kuri vizualiai „paveikdavo“ turinį, pagalba. Įdomu tai, jog kai kurių 1700 m. naudotų kodų ir šiandien neįmanoma išaiškinti.
Filme „Kodas : L.O.B.I.A.I.“ pagrindinis herojus Benas Geitsas turi iššifruoti ne vieną kodą, kuris atvestų jį prie šimtmečius ieškomo lobio.
Filme parodyti kai kurie iš tiesų egzistavę šifrai, kuriuos vėliau išaiškino tyrinėtojai. Vis dėlto kai kurie kodai yra scenarijų parašiusių autorių fantazijos vaisius.
Pavyzdžiui, aplink mus gali būti ne vienas slaptas simbolis, tačiau dar niekada nebuvo surastas kodas, žinomas kaip specialiai Amerikos įkūrėjų palikta žinutė. Štai dėl ko filme nė vienas nepatikėjo pagrindinio herojaus Beno Geitso žodžiais, kad Nepriklausomybės deklaracijoje yra paslėptas nematomas žemėlapis.
Netiesa ir tai, kad B.Geitsas išrado specialius atkoduojančius akinius, kuriuos sukūrė Bendžiaminas Franklinas, smarkiai besižavėjęs optika.
7.6
60%
72
