V.Palčinskaitės gimtadienio proga į kiną grįžta „Geležinė princesė“

2005-12-01

Lapkričio 20 d. dramaturgė ir poetė Violeta Palčinskaitė šventė 62-ąjį savo gimtadienį. Ta proga projektas „Pagaminta Lietuvoje: 1956-1991“ kviečia prisiminti 1988-aisiais didžiuosiuose ekranuose pasirodžiusį filmą „Geležinė princesė“, kuriam scenarijų parašė ši garsi lietuvių poetė ir dramaturgė. V.Palčinskaitei tai buvo trečias ir paskutinis kartas, kai ji bendradarbiavo su režisieriumi Algirdu Araminu. Prieš tai buvo sukurti „Andrius“ ir „Traukinys į Bulzibarą“.

„Taip daugiau ir nebemačiau „Geležinės princesės“ po to, kai filmas buvo sukurtas“, - atvirauja juostos scenarijaus autorė. Sužinojusi, kad filmas netrukus bus rodomas kino centre Coca Cola Plaza lietuviško kino retrospektyvos programoje, ji pažadėjo būtinai atvykti į kiną.

Šviesaus atminimo režisierius Algirdas Araminas Violetai Palčinskaitei suteikė visišką laisvę ir į „Geležinės princesės“ scenarijaus rašymą nesikišo. Juolab, kad prieš tai didelio pasisekimo Jaunimo teatre sulaukė to paties pavadinimo spektaklis, pastatytas pagal rašytojos pjesę. Tačiau filmavimo metu V.Palčinskaitei tekdavo su režisieriumi ir pasiginčyti, ir sutikti, kad kai ką reikia pakeisti.

„Dalyvauti kūrybiniame procese man patiko. Tai buvo jau trečias bendras mano ir Algirdo Aramino filmas. Kaip ir ankstesniuose filmavimuose, tarp režisieriaus ir manęs kildavo daug ginčų, nuomonių nesutapimų, tačiau nesureikšminu to, nes A.Aramino lyrinis braižas man buvo artimas, - prisiminimais apie „Geležinės princesės“ filmavimą dalinasi V.Palčinskaitė. – Tai buvo tas režisierius, kuris suprato ne tik veiksmo, bet ir minties, metaforų dramaturgiją. Be to, su A.Araminu buvome geri draugai, dažnai susitikdavome „Neringos“ restorane. Tai buvo man artima siela. Kartais su savo keistumais, tačiau jie man buvo priimtini“.

V.Palčinskaitė prisipažįsta, kad jai kaip dramaturgei bendravimas su kino pasaulio žmonėmis buvo labai naudingas. Ne tik su šios srities profesionalais, bet ir su vaikais, kurie noru ir pasiryžimu dirbti kartais lenkdavo vyresniuosius kolegas. Rašytoja džiaugiasi, kad į „Geležinės princesės“ atranką ji pakvietė šviesaus atminimo režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus dukterį Astą. „Kai pirmąkart pamačiau Astą Žalakevičiūtę, įžvelgiau joje geležinį charakterį. Ji puikiai tiko pagrindiniam šio filmo vaidmeniui“, - sako V.Palčinskaitė.