Naujasis ispanų miuziklas “Kita lovos pusė” 180 laipsnių kampu pasuko režisieriaus Emilio Martinez Lazaro kuriamų filmų stilistiką.
Paskutinis šio režisieriaus darbas – filmas apie Baskų teroristus. Šįkart – tai pakilios nuotaikos, pritraukiančių veikėjų, kuriuos sukūrė jauni patrauklūs ir ispanų kino mėgėjams puikiai pažįstami aktoriai, genialiai šmaikštaus scenarijaus filmas, kurį tiesiog smagu žiūrėti.
Malagos festivalyje jis nuskynė geriausio filmo, geriausio režisieriaus bei žiūrovų simpatijos prizų laurus.
Romantiškoji Paula (Natalia Verbeke iš “Šok rytoj” bei Oskarui nuominuoto “Nuotakos sūnus”) palieka savo geraširdį plevėsą draugužį Pedro (Guillermo Toledo, pasakydama jam, kad myli kitą. O “tas kitas”, kaip vėliau paaiškėja yra geriausias Pedro bičiulis, Javieras (Ernesto Alterio), Sonios vaikinas. Netrukus Pedro šnipinėja Paulą, padedamas detektyvo Sago (Ramon Barea, sukūręs nepakartojamą komišką charakterį).
Paulos jausmai Javierui pradeda vėsti, kai ji supranta, kad šis visiškai neketina palikti savo draugės Sonios; tuo tarpu Javieras bando pripiršti Pedro keistuolę Pilar (Maria Esteve). Neišvengiamai, Pedro viskas baigiasi tuo, kad jis prasideda su Sonia.
Reikalai dar labiau susipainioja, kai Sonia pasako Javierui, kad praleido naktį pas Pedro, o šis draugo paklaustas viską neigia. Be to, Javieras yra beveik įsitikinęs, kad Sonia yra įsimylėjusi lezbietę aktorę Lucia (Nathalie Poza).
Siužetas nelabai skiriasi nuo kitų panašaus pobūdžio filmų, tačiau charakterių gyvumas, bei protingai suregzta filmo struktūra paverčia jį puikiai sustyguotu, smagiu reginiu su puikiais dialogais.
Alberto San Juan, vaidinantis plepų taksi vairuotoją, dalyvauja tik keliose filmo scenose, tačiau sukuria tikrai įsimintiną personažą, o ir “saldainiuko” tipo Maria Esteve pagaliau gali atskleisti savo komiškąjį potencialą.
Verbeke ir Paz Vega, kaip visada gundančios, žavios ir spinduliuojančios nuo filmo pradžios iki pabaigos, o Alterio tenka atskleisti sudėtingą savo personažo charakterį.
Ir visa tai paskaninama 80-ųjų stiliaus dainomis, bei Pedro Berdeys’o choreografija ir puikiai atitinkančiomis filmo nuotaiką Juan Molina Temboury pastelinėmis scenografijos detalėmis. Filmas tampa pakilus, gaivus ir ryškus.
86%
7.6
72
