Režisierius George Lucas režisavo ne tik visas „Žvaigždžių karų“ dalis, bet ir pats parašė joms scenarijus. Kurdamas siužetą, jis rėmėsi savo vaizduote, pasaulio mitologija, realiais istoriniais įvykiais ir išdrįso parodyti kai kuriuos asmeninius savo gyvenimo epizodus. Štai 1999 m. filme „Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis“ vergu tapęs jaunasis Anakinas Skaivolkeris yra paties režisieriaus atspindys jo paauglystės metais. Vėliau 2002 m. antrame epizode, kai Anakinas atranda mirštančią savo mamą, G. Lucasas perteikia savo paties išgyvenimus. Pasak režisieriaus biografės D. Pollock, šioje scenoje atsispindi intymūs G. Lucaso išgyvenimai dėl paslaptingos motinos ligos.
Apie garsaus kūrėjo ryšius su tėvu galima šiek tiek sužinoti iš Luko Skaivolkerio santykių su jį auklėjančiu Ovenu Larsu. Jis senuose trijuose epizoduose liepia Lukui pasilikti namuose ir padėti šeimos versle. Pasirodo, iš jauno režisieriaus noro mokytis mokykloje kažkada nuolat šaipėsi jo tėvas, griežtas mažo miestelio verslininkas, kuris norėjo matyti sūnų kaip savo pagalbininką besiplečiančiame versle.
Filmuose Luko ir jo tėvo Anakino kenčiami fiziniai skausmai simbolizuoja G. Lucaso išgyvenimus, kai jis 1962 m. vos nežuvo automobilio avarijoje. Šis nelaimingas atsitikimas sužlugdė režisieriaus svajonę tapti profesionaliu lenktynininku.
„Kaip ir ankstesniuose filmuose, taip ir „Žvaigždžių karuose“ įdėjau ir dalį savo asmeninių išgyvenimų. Tačiau tegul žiūrovai neapsirinka: tėvo ir sūnaus portretai sukurti daugiausia remiantis vaizduote, o ne mano gyvenimu,“ – sako atvirumo nebijantis „Žvaigždžių karų“ režisierius. Ką jis prisipažins paskutinėje šio filmo dalyje, turbūt žiūrovai sužinos tik po jos premjeros.
7.7
72
60%
