Praėjus keletui metų po „Kalnai turi akis“ perdirbinio išleidimo, siaubo filmų meistras Wesas Cravenas („Kalnai turi akis“, „Košmaras guobų gatvėje“) kartoja jau ne vieną kartą pasitvirtinusį fokusą: iškasė iš septyniasdešimtųjų metų savo (pirmą ir ko gero geriausią) filmą „Paskutinis namas kairėje“, pridėjo šiuolaikinių prieskonių ir atidavė žiūrovų teismui.
Nors perdirbiniai ir yra sąžiningas kelias kino pramonėje, bet pastaruosius dešimt metų Holivudo siaubo filmų kūrėjai iš esmės nieko naujo nekuria. Kino studijos užsiėmusios tuo, kad perdaro senus jau klasika tapusius ir sėkmingus užsienio siaubo filmus. Dar truputis ir pradės kvepėti naftalinu. Tik ne „Paskutinis namas kairėje“.
Laiminga šeima – už vairo dukra, šalia jos radijo besiklausanti mama ir ant galinių sėdynių snaudžiantis tėtis – bėga pasiilsėti nuo civilizacijos į kuklų namelį ant ežero kranto. Dukra vardu Mari, trumpam pasidžiaugusi galimybe pailsėti su šeima, išskuba į miestelį pas savo draugužę Peidžę. Parduotuvėje merginos kabina kažkokį baikštų vaikiną su kapišonu, nes viešbučio numeryje jis turi žolės.
Atostogos virsta košmaru, kai merginos patenka į iš kalėjimo pasprukusios žiaurios gaujos spąstus. Išprievartavę, nukankinę ir nužudę vieną auką nusikaltėliai suranda prieglobstį artimiausiuose namuose, nežinodami, kad jie priklauso Mari tėvams. Kai pastarieji išsiaiškina žudikų asmenybes, negaišdami nei minutės laiko pareiškimams policijai, nusprendžia surengti asmeninį teismą...
„Paskutinis namas kairėje“ kino teatruose pradedamas rodyti jau liepos 24 dieną.
86%
7.4
72
