Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Rudens nostalgijai įsiskverbus į miestų gatves, skverus ir pamažu keičiant lapų spalvą, galime pasijusti tokie pat bejėgiai, kaip ir mūsų protėviai – jokia jėga nesustabdys gamtos rato. Nė nepajuntame, kaip pamažu prisitaikome prie naujų pokyčių ir džiaugiamės tuo, ką ruduo siūlo geriausia: grybais, besibaigiančiais lauko darbais, jaukiomis kavinėmis, kuriose laukia draugai, pagaliau vidurdienio saulute, karts nuo karto pasirodančia iš po debesų. Ko dar reikia? Bendravimo. Ir jį atrasti galima labai įvairiomis formomis: darbe, namuose, gatvėje. Tačiau galimas ir kitoks bendravimas – bendravimas idėjomis, mintimis, jausmais. Keista, tačiau geras filmas ir yra tokio bendravimo dalyvis. Užtenka nueiti į kino teatrą ir juosta papasakos naują, negirdėtą istoriją, privers susimąstyti, nuliūdins arba pradžiugins. Po seanso pasijusite tarsi dvi valandas bendravote. Tokio jausmo ir linkime.
Bendrauti kviečia režisieriaus Mario Martinsons juosta “AMAYA”, nukelianti mus į tolima Honkongą. Filmas pirmiausiai siūlo ieškoti – nesvarbu kur, nesvarbu kaip, tačiau kelionės po pasaulį praturtina mus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tikėtina, kad tokios kelionės metu paaiškės atsakymai į klausimus, kurių kelionės pradžioje nė nebuvo. Andriaus Mamontovo personažas Polas, išsiskyręs su mylimąja, išsiruošia į ilgą kelionę. Azijos didmiesti Honkongas šalia modernių pramogų siūlo galimybę susipažinti su senuoju menu – masažu. Besimokydamas masažo paslapčių Polas pamažu mokosi pažinti ir pasaulį. Trys moterys jį pripildo skirtingomis emocijomis ir patirtimis. M. Martinsons nesivadovauja vakarietiška laimės samprata – laimingas tas, kuris turi to, ko nori. Jam svarbiau parodyti, kaip per praradimus ir nusivylimus atsiveria tikrosios pasaulio paslaptys. Ir meilė čia kitokia. Kartais akyse, kartais lūpose, o kartais rankose, kurios masažuoja pavargusias kojas. Tie, kurie matė “Nereikalingi žmonės”, lengvai atpažins M. Martinsons stilistiką, kartu maloniai nustebdami, kad A. Mamontovas šį kartą gavo labiau kalbią rolę.
Vilniuje, kino centre “Skalvija” prasideda šeštasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Festivalio organizatoriai tiki, kad per šešerius metus dokumentikos žanrą atrado net ir tie, kurie anksčiau ją siedavo su publicistika, todėl šiemet kviečia įdėmiau pažvelgti į dokumentiką kaip meną. Meną apie meną. Specialioje programoje “meno pavidalai” – pažintys su žymiais menininkais: poetu J. Brodskiu, kompozitoriumi Trimpinu. Šalia – netikėtai, slaptos, neatrastos meno išraiškos. Vien ko vertas filmas “Sąvartynas”, pasakojantis, kaip iš atliekų kuriami Picasso paveikslai. “Išėjimas per suvenyrų krautuvėlę” – juosta, gražiai rezonuojanti su viena iš šiandienos aktualijų – A. Ramanausko – Greitai paskelbta Solomono – sienų tepliotojo – medžiokle. Ši dokumentinė juosta – apie gatvės meną ir jo reikšmę tiems, kurie juo užsiima. Žinoma, riba, kas yra menas, visada lieka slidi. Prisimenant A. Matelio filmą “Prieš parskrendant į žemę” – lenkų juosta “Chemoterapija”. Dar vienas portretas žmonių, kurie kovoja su liga ir tuo gyvena. Pabaigai – lietuvių dokumentininko R. Verbos filmai. Džiugu, kad šiemet šis kūrėjas jau ne primą kartą įvairiomis progomis pristatomas visuomenei, primenant jo dokumentiką. Juk iš jos, pasak R. Oginskaitės, mes ir pažįstame senąją Lietuvą.
Graži dovana mažiesiems – filmas “Vėžliuko Semio nuotykiai 3D”. Ekrane atgyja vandenyno gyventojas vėžliukas – ilgai gyvenantis padaras, kuris su savo draugais net penkiasdešimt metų klajoja po žemės vandenynus, stebėdamas ten esančius gyvūnus. Deja, vėžliukas per savo gyvenimą mato ir tai, kad žemės vandenynai pamažu nyksta. Klimato atšilimas, vandenynų tarša, suintensyvėjusi žvejyba kelia didelę grėsmę gražiam povandeniniam pasauliui. “Vėžliuko Semio” kūrėjai šiuo filmu nori suprantamai ir paprastai parodyti vaikams, kaip greitai dėl žmonių kaltės gali išnykti įstabiausi augalai ir gyvūnai. Tai – puikus edukacinis filmas, kuriame žavūs personažai ir puikūs paveiksliukai pritrauks ne tik vaikų, bet ir suaugusių dėmesį. Svarbiausia – filmukas sukurtas Europoje. Gal todėl nebijoma drąsiai pasakyti – saugokite gamtą.
Gražios savaitės su kinu.
7.4
60%
72
